Kazimierz Osipowicz
Kazimieras Aleksandras Juozas Osipovičius (lenk. Kazimierz Aleksander Józef Osipowicz 1823 m. Suvalkuose tuo metu Augustavo gubernijoje – 1893 m. Suvalkuose) – pedagogas ir literatas, Suvalkijos tyrinėtojas, kraštotyrininkas ir archeologas.
Biografija redaguoti
Gimė žinomoje mieste šeimoje (senelis buvo Suvalkų burmistras), buvo auginamas patriotinėje dvasioje. 1836-39 metais mokėsi Seinų Apygardos mokykloje, vėliau baigė Suvalkų gimnaziją. Po studijų Peterburgo universitete 1849 m. grįžo į gimtinę, dirbo raštininku gimnazijoje, vėliau raštininku gubernijos administracijoje. Kartu uždarbiaudavo mokydamas piešti Suvalkų gimnazistus ir Aukštesniosios mergaičių mokyklos mokines. 1859-60 metais vadovavo savo privačiai dvimetei berniukų mokyklai.
Osipovičių nepaprastai traukė miesto ir apylinkių istorija bei geografija. 1859 m. paruošė „Augustavo gubernijos istorinį-statistinį aprašymą“. Rankraštis netikėtai dingo ir knyga liko neišspausdinta. Savo surinktą etnografinę medžiagą paprastai skelbdavo leidiniuose „Tygodnik Ilustrowany“ ir „Gazeta Polska“. Straipsnių tematika buvo labai įvairi – krašto ekonomika, gamta ir kulinariniai įpročiai. Taip gimė „Kelionė po Suvalkų apylinkes“, „Iš Suvalkų į Augustavą“ ir kt. Praktiškai tyrė ir kasinėjo Liudviko Mykolo Paco rūmų Dauspudoje griuvėsius, taip tapdamas vienu pirmuųjų Augustavo gubernijos archeologų. Daug medžiagos perdavė Oskarui Kolbergui, kuris ją panaudojo išleisdamas knygą „Lietuva“.
Aleksandras Osipovičius išbandė savo jėgas literatūroje, pateikdamas skaitytojų dėmesiui keletą apysakų ir apsakymų. Lietuviams ypač svarbi jo surinkta ir 1865 m. „Tygodnik Ilustrowany“ paskelbta etnografinė medžiaga „Prie Juodosios Ančios gyvenančių lietuvių charakteristika“.