Kazimieras Dominykas Oginskis

(Nukreipta iš puslapio Kazimieras Dominikas Oginskis)
Kazimieras Dominykas Oginskis
Oginskiai
Oginski (herbas)
Oginski (herbas)
Gimė po 1660 m.
Mirė 1733 m. spalio 10 d. (~73 metai)
Tėvas Jonas Jackus Oginskis
Motina Janina Teodora Naruševičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Eleonora Vainaitė
Vaikai Juozapas Tadas Oginskis,
Marcibelė Oginskaitė,
Teresė Oginskaitė,
Elena Oginskaitė,
Marijona Oginskaitė
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego

Kazimieras Dominykas Oginskis (lenk. Kazimierz Dominik Ogiński, po 1660 m. – 1733 m. spalio 10 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas, poetas.

BiografijaKeisti

Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos didikų Oginskių giminės. Tėvas Jonas Jackus Oginskis (po 1619 m. – 1684 m.), motina – Janina Teodora Naruševičiūtė. Broliai – Aleksandras Oginskis (po 1660 m. – 1690 m.) ir Martynas Antanas Oginskis (po 1660 m. – 1703 m.).

ŠeimaKeisti

1692 m. vedė Eleonorą Vainaitę (mirė 1738 m.), Pinsko maršalkos ir Gargždų seniūno Motiejaus Vainos dukrą. Kaip nuotakos kraitį gavo Grūšlaukės dvarą.

Vaikai:

VeiklaKeisti

Poetas, valstybės ir karo veikėjas. 1688, 1693, 1695, 1696, 1698, 17011703, 1712 m. seimų narys. Nuo 1709 m. Trakų, nuo 1730 m. – Vilniaus vaivada, Gargždų, Užpalių, Užvenčio, Seivų ir Vyžuonų seniūnas.

Su broliu iš pirmosios tėvo santuokos Grigaliumi Antanu Oginskiu dalyvavo Valkininkų konfederacijos veikloje, nukreiptoje prieš Sapiegų įsigalėjimą Abiejų Tautų Respublikoje. Rėmė Augustą II kovoje su Stanislovu Leščinskiu dėl karaliaus sosto.

17241725 m. su Jurgiu Vaina pastatė naują Salantų bažnyčią.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 21
  • Teresa Zielińska. Kazimierz Dominik Ogiński. - Polski słownik biograficzny. - Warszawa, 1978. - T. XXIII. - S. 615–617

NuorodosKeisti

Politinis postas
Prieš tai:
Jurgis Stanislovas Sapiega
Trakų vaivada
17091730
Po to:
Juozapas Tadas Oginskis
Prieš tai:
Liudvikas Pociejus
Vilniaus vaivada
17301733
Po to:
Mykolas Servacijus Višnioveckis

ApdovanojimaiKeisti

1729 m. apdovanotas Baltojo Erelio ordinu.