Kauno susirėmimas

Kauno susirėmimas – didžiausio masto ir plačiausio visuomenės atgarsio susilaukęs susirėmimas tarp lietuvių ir lenkų tikinčiųjų 1926 m. rugsėjo 26 d. Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje, kurio metu suimti 9 asmenys ir 4 sunkiai sužeisti.

Kauno Švč. Trejybės bažnyčia

IstorijaKeisti

1926 m. rugsėjo 26 d. Kauno lenkai suplanavo surengti iškilmingą jubiliejinę procesiją, buvo numatyta, kad ji prasidės Švč. Trejybės bažnyčioje. Toliau einant per miesto centrinę dalį planuota aplankyti Kauno arkikatedrą baziliką, Šv. Kryžiaus (karmelitų) ir Jėzuitų bažnyčias. Procesijos metu choras, pritariant orkestrui, turėjo giedoti giesmes lenkų kalba. Procesijos dieną dienraštyje „Rytas“ išspausdintas straipsnis, kuriame teigta, esą lenkai ketina surengti tautinę demonstraciją, prisidengdami religine procesija, tai paskatino lietuvius sutrukdyti šią procesiją.

Apie konfliktą „Lietuvos žiniose“ buvo rašoma: „1926 m. rugsėjo 26 d. 2 val. po pietų prieš prasidedant procesijai bažnyčioje kilo triukšmas. Esą lenkai jau buvo pasiėmę bažnytines vėliavas, bet lietuviai jas atėmė. Lenkai bandė atsiimti. Ginčui išspręsti pas Švč. Trejybės bažnyčios kleboną pasiųsta 6 asmenų delegacija. Lenkai užpuolė iš bažnyčios einančią delegaciją, daužė ją lazdomis. Konfliktas įgavo didelį mastą ir procesijos saugumą užtikrinti turėjusiems policininkams netgi teko kviestis pastiprinimą. Minia šventoriuje pradėjo šaudyti iš revolverių, atsakant į tai buvo atsišaudoma pro bažnyčios langus. Policija suėmė 9 asmenis, 4 įvykių dalyviai sunkiai sužeisti.“

Smurtinis konfliktas Švč. Trejybės bažnyčioje sukėlė karštus ginčus tiek lietuvių, tiek Lietuvos lenkų spaudoje. „Rytas“ minėtą procesiją interpretavo kaip lenkų žygį, siekiant vėl „užkariauti“ Bažnyčią Lietuvoje. Esą žmonių pasipiktinimą sukėlė tai, kad tada, kai lenkų ir lietuvių santykiai buvo įtempti, Vilniaus krašte uždarinėtos lietuviškos mokyklos, imta rengti demonstratyvų tautinį „žygį“. Teigta, jog patriotiškai nusiteikę žmonės, ypač jaunimas, neapsikentė ir norėjo sutrukdyti lenkų tautinei eisenai, nes manė, kad rengiama religinė procesija yra tik priedanga. Kaip rodo Kauno arkivyskupijos kurijos atliktas tyrimas, visi apklausti lenkakalbiai liudininkai tvirtino, esą jokios tautiškos demonstracijos nenorėta daryti, sumanyta rengti tik jubiliejinę procesiją, kurios tikslas buvo tik tikybinis.

Dzień Kowieński“ teigimu, 1926 m. rugsėjo 26 d. incidentas Švč. Trejybės bažnyčioje – ne stichiška, instinktyvi nepasitenkinimo išraiška bažnyčioje susirinkusios lietuvių minios, bet iš anksto apgalvota akcija, turinti tikslą sutrukdyti lenkų procesiją. Esą minėta akcija iš anksto suplanuota tam tikros organizuotos grupės. Lenkų spauda pernelyg sureikšmino šį incidentą, suteikė jam kone gerai organizuoto antilenkiško „pogromo“ etiketę.[1]

ŠaltiniaiKeisti