Kauno ledo arena
Šis straipsnis apie ledo areną. Apie daugiafunkcį kompleksą skaitykite straipsnyje Kauno ledo rūmai.
54°54′13.25″ š. pl. 23°55′40.89″ r. ilg. / 54.9036806°š. pl. 23.9280250°r. ilg.
| Kauno ledo arena | |
|---|---|
| |
| Vieta | Kaunas, Aušros g. 42c |
| Atidarytas | 1976 m. |
| Savininkas | Kauno miesto savivaldybė |
| Nuomininkai | Žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ |
Kauno ledo arena – ledo arena, įsikūrusi Kaune, Aušros g. 42c, šalia Kauno futbolo maniežo. Arenoje yra 800 m² naudingo ploto, uždara žiemos sporto arena su 27x60 m dydžio ledo aikšte.
Čia taip pat įsikūręs Kauno miesto savivaldybės Sporto skyrius.
Veikla redaguoti
Ant arenos ledo vyksta ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo treniruotės bei varžybos, nors arenoje ir neparuošta vietų žiūrovams stebėti varžybų. Namų rungtynes žaidžia keli vaikų ir vienas mėgėjų klubas.[1] Ledo rūmai perduoti žiemos sporto mokyklai „Baltų ainiai“. 2016 m. joje buvo kultivuojamos trys sporto šakos: dailusis čiuožimas, ledo ritulys ir akmenslydis. Čia dirba dešimt kvalifikuotų dailiojo čiuožimo trenerių, du ledo ritulio treneriai, vienas akmenslydžio treneris, meninio ugdymo pedagogai. Sportuoja apie 250 sportininkų.
Pasak žiemos sporto specialistų, Kauno ledo arenai trūksta funkcionalumo, nes yra tik viena aikštė, todėl didesnių sporto renginių čia neįmanoma organizuoti.[2]
Ant šios čiuožyklos ledo tobulėjo olimpiečiai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, trenerio Gracijaus Gradausko pastangomis buvo suburta ir išugdyta „Tigrų“ ledo ritulio komanda.
Istorija redaguoti
Idėja įrengti dirbtinio ledo čiuožyklą dabartinėje Petro Vileišio aikštėje kilo dar 1968 m., tačiau dėl įvairių nesutarimų darbai nebuvo pradėti, o būsimų statybų vietoje rūdijo į krūvas sumesti kilometrai vamzdžių. Jau anksčiau šioje vietoje buvo numatyta įrengti Radijo gamyklos dviračių treką, šiuo tikslu jau buvo pradėtas vežti gruntas. Vėliau treko darbai sustojo, jam skirtoje vietoje imta statyti čiuožyklą. Tuo metu mieste nebuvo dirbtinių čiuožyklų, o čiuožinėti buvo galima tik žiemą. Iki 1976 m. Kaune šaltuoju laikotarpiu veikė apie 70 atvirų natūralaus ledo čiuožyklų. Kaimynai latviai ir estai jau turėjo dirbtinio ledo čiuožyklas. Realesni veiksmai prasidėjo 1972 m., kai į Kauno miesto Sporto komiteto pirmininko postą buvo paskirtas Pranas Majauskas – dabartinis Lietuvos sporto muziejaus vadovas.
Planuojama Ledo arena oficialiuose dokumentuose buvo įvardijama kaip sandėlis. Tai nebuvo uždara arena. Radijo gamyklos dirbtinio ledo aikštė pradžioje buvo be sienų ir be stogo. Jos atidarymas buvo vadinamas bandomuoju, o ceremonijoje nedalyvavo valdžios atstovai. Organizatoriai būgštavo, kad ledo šaldymo kompresoriai gali neatlaikyti apkrovų ir nutiks nelaimė. Pasak dailiojo čiuožimo trenerės Lilijos Vanagienės, buvo skubama atidaryti dirbtinio ledo čiuožyklą jau vasarą, nes organizatoriai norėjo būti pirmi – tais metais buvo statomi ir Elektrėnų ledo rūmai. Šiltą vidurvasarį čiuožykla buvo atverta 7 val. ryto, o po poros valandų ledo aikštelę dengė vandens balos – kompresoriai neįveikė 40 laipsnių ledo ir atmosferos temperatūrų skirtumų. Čiuožykla iškart buvo uždaryta ir atsidarė tik spalio mėnesį, kai atvėso orai.
1986 m. čiuožykla buvo uždaryta rekonstrukcijai. „Bangos“ radijo gamyklos konstruktorius Viktoras Firsovas parengė visiškai naują ledo rūmų projektą. Rekonstrukcija truko ketverius metus, o kauniečių vaikai buvo priversti važinėti treniruotis į Elektrėnus ir Vilnių. „Bangos“ ledo rūmai duris vėl atvėrė 1990 m. gegužę. Tai jau buvo visiškai uždara žiemos sporto arena, su 27x60 m dydžio ledo aikšte. Vyko iškilmingas atidarymas. Tąsyk meninėje dalyje pasirodė ką tik kartu pradėję čiuožti Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, taip pat – pasaulio jaunių čempionas Igoris Paškevičius, tuomečiai šokių ant ledo pasaulio čempionai Marija Anisina ir Ilja Averbuchas iš Rusijos, geriausi to meto Lietuvos čiuožėjai.
1991 m. Ledo arenoje buvo surengtos pirmosios tarptautinės dailiojo čiuožimo varžybos.
1993 m. po „Bangos“ gamyklos privatizavimo prasidėjo sudėtingiausias ledo arenos gyvavimo etapas. Iškilo ir arenos privatizavimo klausimas. Joje jau buvo atjungtas elektros tiekimas, kai ėmė rodytis pirkėjai – potencialūs arenos šeimininkai, kurie pernelyg neslėpė, kad jų planuose vietos Ledo arenai nėra. 1994 m. pritariant „Bangos“ gamyklos vadovui ir šalies prezidentui Algirdui Brazauskui buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią čiuožykla buvo atiduota į dailiojo čiuožimo klubo „Piruetas“ rankas.
1996 m. pastatytas priestatas, kuriame buvo įrengtos persirengimo, administracijos patalpos, kavinė. Tuomet Kaune ir Elektrėnuose pirmąsyk Lietuvoje buvo suorganizuotas pasaulio ledo ritulio pirmenybių D grupės turnyras.
2007 m. Ledo arena buvo perduota Kauno žiemos sporto mokyklai „Baltų ainiai“.
