IV Kauno fortas

54°50′59″ š. pl. 23°57′14″ r. ilg. / 54.84972°š. pl. 23.95389°r. ilg. / 54.84972; 23.95389

IV Kauno fortas

Vieta	Kaunas
Statusas	pastatytas
Statybų pradžia	1883 m.
Statybų pabaiga	1889 m.
Paskirtis	fortas
Plotas	172 000 m²

IV Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis miesto pietuose, Rokuose, Plytinės g. 15. Fortas plyti Nemuno kairiojo slėnio viršutinėje terasoje, prie Linksmės upelio ištakų. Įtrauktas į Kultūros vertybių registrą 2002 m., unikalus kodas – 10708.^[1]

Aprašymas redaguoti

Forto teritorija tankiai apaugusi neaukštais želdiniais, perimetrą juosia gynybinio griovio siena, stambių medžių eilės. Asimetrinio plano, netaisyklingo keturkampio formos forto teritorijos reljefas mažai pažeistas. Šiaurinėje pusėje išlikę įvažiavimo į teritoriją vartai, už kurių – kareivinių kompleksas, įvairios paskirties gynybiniai įtvirtinimai. Fortas susideda iš kazematinės dalies su flangais, sudėtingų centrinės ir užnugario poternų, kampinių kaponierių, gynybinių griovių ir nepakitusios esplanados.

Istorija redaguoti

Fortas buvo pastatytas 1883–1889 m. laikotarpyje. Čia įsikūrusi carinės Rusijos kariuomenė gaudavo naujausių ginklų. Rusijai įsigijus 12 „Maxim-Nordenfelt“ penkiavamzdžių kulkosvaidžių, keletas jų buvo perduoti tvirtovės įgulai. 1894 m. trys tokie kulkosvaidžiai, kaip galimi ginklų variantai, buvo išbandyti IV forto kaponieriuje. Šaudant 4 min. visiems vienu metu, buvo stebimi artileristų veiksmai, susikaupusių dujų poveikis jų kvėpavimo takams. Kaponieriuje buvo gera ventiliacija, todėl dujos nesikaupdavo ir artileristai dėl to nesiskųsdavo. Šie kulkosvaidžiai buvo pirmieji Lietuvoje išbandyti automatiniai ginklai (Rusijoje – vieni pirmųjų). 1893 m. pagal tvirtovės karo inžinieriaus Lichačiovo brėžinius gamykloje pagamintas prieššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas 1894 m. liepą buvo sumontuotas ir išbandytas taip pat IV forte. Kol nebuvo šio mechanizmo, artileristai prieššturminius pabūklus iš forto apatinės dalies į viršuje esančias pozicijas užtempdavo rankomis. Jį sumontavus, pabūklus buvo galima greitai užkelti į viršų ir parengti šaudyti. Bandymai buvo sėkmingi, tačiau šis geras, tam laikotarpiui tikęs išradimas, tvirtovėje taip ir liko vienintelis.

1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio mėnesio pradėti naikinti žydai. Didžioji dalis čia atvesti iš Kauno geto. 1941 m. naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė apie 4000 žydų, vien rugpjūčio 8 d. – 500 Kauno geto inteligentų.

Forto tvarkymas redaguoti

1998–1999 m. IV fortas buvo valomas, atlikti ištisinio išminavimo darbai, sutvarkyta drenažo sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui, darbai sustojo. Bėgant metams neprižiūrima teritorija vėl pasidengė tankiais krūmais, kita augmenija. Be to, informacija apie atliktas standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas šiame forte dingo.^[2]

IV forto teritorijos ribos sutampa su valstybinio Kauno teriologinio draustinio ribomis. Šiame forte aptinkamos 7 šikšnosparnių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą.^[3] Kad gyvūnai lengvai pasiektų žiemojimo vietas atskirose forto dalyse, 2012 m. forto teritorija buvo vėl valoma, pašalinti želdiniai. Taip siekiama palaikyti retų šikšnosparnių rūšių individų žiemojančias populiacijas. Vykdydami kirtimo ir teritorijos švarinimo darbus, darbininkai kelis kartus turėjo nutraukti darbus, nes aptiko sprogmenų, teko kviesti policijos pareigūnus ir išminuotojus. Kelios minos buvo saugiai susprogdintos pačiame forte.