Kauno žiemos uostas
54°54′27″š. pl. 23°51′45″r. ilg. / 54.907636°š. pl. 23.862437°r. ilg.
Kauno žiemos uostas | |
---|---|
Uostas 2019 m. pavasarį | |
Vieta | |
Upė | Nemunas |
Bendra informacija | |
Būklė | Veikiantis |
Pradėjo veikti | 1974 m. |
Savininkas | Vidaus vandens kelių direkcija |
Tipas | Laivų priežiūra ir remontas |
Vandens plotas | 8 ha |
Krantinės | 317 m |
Statistika | |
Nuoroda | vvkd.lt/uostai |
Kauno žiemos uostas (Kauno žiemos vidaus vandenų uostas, Vilijampolės uostas) – upių uostas Kaune, Vilijampolėje, prie Nemuno (Raudondvario pl. 113, Kaunas).
Uosto plotas 80 tūkst. kvadratinių metrų. Vakarinės krantinės ilgis – 100 m, akvatorijos gylis – 1,2 m, yra elektros pajungimo kolonėlė, remonto aikštelė. Rytinės krantinės ilgis – 90 m, akvatorijos gylis – 1,2 m.[1] Čia žiemoja Kauno upeivių laivai. Užsitęsus žiemai, vandens kelias laivams atlaisvinamas laužiant ledus. Užutėkyje esančioje žiemos uosto teritorijoje ledo sluoksnis siekia nuo 20 iki 40 cm, nepaisant to, kad Nemune ledai būna išplaukę.[2] Uosto akvatorijoje pastatyta prieplauka mažiesiems laivams prisišvartuoti. 31 m ilgio ir 2,7 m pločio prieplaukoje su 8 m ilgio trapu gali prisišvartuoti 10 mažųjų laivelių. Prieplauka pagal poreikius galės būti dar praplėsta, kad vienu metu čia galėtų švartuotis dar daugiau laivų.[3]
Uoste švartuojasi įmonei priklausantys laivai, čia jie prižiūrimi, remontuojami, prireikus naudojasi slipu, uosto komunikacijomis. Uostas gali būti naudojamas kitų (nepriklausančių VĮ VVKD) keleivinių, krovininių laivų bei mažųjų, pramoginių, sportinių laivų aptarnavimui, leidus įmonės generaliniam direktoriui ir apmokant už suteiktas paslaugas.
Istorija
redaguoti1917 m. kaizerinė vokiečių kariuomenė greta Naujamiesčio įkūrė žiemos uostą, kuriame laivai turėjo būti apsaugoti nuo ledonešio. Žiemos uostas tapo patogia garlaivių ir baidokų žiemojimo vieta. Pakrantė tęsėsi iki 2000 metrų. Buvo privažiuojamieji geležinkeliai plačiomis ir siauromis vėžėmis, 3 pakeliamieji kranai: 1 garinis pajėgos iki 15 tonų ir 2 motoriniai po 6000 tonų ir didelis plotas kroviniams sukrauti. Aukščiau uosto, prie kranto geležinkelio šakos, apie 900 metrų buvo medinė prieplauka. Prie uosto veikė nedidelės dirbtuvės.[4] Po Antrojo pasaulinio karo dar kurį laiką veikė Žiemos uostas, tačiau apie 70-uosius metus uostas buvo iškeltas į Vilijampolę.
2007 m. Vidaus vandens kelių direkcija rengdama atsarginį naujojo Kauno uosto variantą, Vilijampolėje svarstė įrengti laikiną krovinių prieplauką, kurioje būtų galima iškrauti apie 100 tūkst. tonų krovinių. Kauno krovinių uostas vėliau buvo suplanuotas ir statomas Marvelėje.
2009 metų balandžio mėn. Žiemos uosto akvatorijoje įvyko ekologinė nelaimė. Maždaug 1 hektaro plote išsiliejo teršalai (dyzelinas). Naftos produktų dėmių buvo skirtingose vietose, taip pat tarp upėje stovėjusių laivų, žemsiurbės pontonų. Tai apsunkino valymo darbus. Teritorija buvo aptverta specialia bonų užtvara. Nemuno užutekio valymo darbus atliko Kauno ugniagesiai gelbėtojai.[5]
Nuo 2010 metų liepos 23 dienos Kauno žiemos vidaus vandenų uosto kapitonas - Viačeslavas Afoninas. Jį paskyrė Lietuvos saugios laivybos administracija, atsižvelgdama į uosto steigėjo (VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos) teikimą.[6]
-
Prie uosto krantinės žiemą
-
Užšalęs uosto užutėkis
-
Vaizdas į krantinę nuo Nemuno pusės
-
Ant kranto
-
Iškelti laivai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Techninės Kauno žiemos uosto charakteristikos Archyvuota kopija 2014-07-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kauno žiemos uoste skubinamasi laužti ledus
- ↑ Kauno žiemos vidaus vandenų uostas laukia mažųjų laivelių Archyvuota kopija 2014-07-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos vandens keliai // Lietuva, 1920 m. sausio 20 d., Nr. 15 (297) - 3 psl. [1]
- ↑ „Kaune Žiemos uosto akvatorijoje ekologinė nelaimė“. 15min.lt. 15min. 2009-04-15. Nuoroda tikrinta 2024-09-23.
- ↑ Dėl Kauno žiemos vidaus vandenų uosto kapitono patvirtinimo