Kauko laiptai

Kauko laiptai
Laiptai pirmąjį sezoną po rekonstrukcijos (2020 m.)
Kauko laiptai 54°54′05″š. pl. 23°55′34″r. ilg.
Vieta	Kaunas, Lietuva
Statusas	Veikiantys
Atidarymas	1936 m.

Kauko laiptai – autentiški laiptai, jungiantys upių slėnyje plytintį Kauno miesto centrą ir Žaliakalnį, atkarpoje tarp Žemaičių ir Aukštaičių gatvių, Kauko alėjos pašlaitėje. Vienas iš tarpukario Kauno simbolių, dažnai palydimas „legendinių laiptų“ epitetu. Išlikusi pradinė laiptų tūrinė-erdvinė kompozicija, karo audras ir sovietmetį atlaikė originalūs elementai, mažosios architektūros formos.

Viršutinė terasa nuo „Kauno vandenų“ pusės. Buvusio baseino vieta

Fontanas laiptų papėdėje

Kauko laiptų vardo kilmė turi dvi versijas. Pagal vieną, šis vardas siejamas su Kauko upeliu, tekėjusiu nuo Žaliakalnio šlaito į dabartinę Nepriklausomybės aikštę, kur tyvuliavo nedidelis Kauko ežerėlis. Kita versija – šios vietos yra mitinio herojaus Kauko valdos.

Istorija

Žemumoje įsikūrusio miesto šlaituose pastatyta dešimtys laiptų, kurie būtini dėl vietos reljefo ypatybių. Iki XX a. 3-iojo dešimtmečio visi Kauno laiptai buvo mediniai. Tik 1926 m. pradėta statyti pirmuosius akmeninius laiptus.

XX a. pradžioje Kaunui pradėjus plėstis į Žaliakalnio kalną, 1936 m. miesto centrą su nauju rajonu sujungė naujai pastatyti laiptai. Šioje vietoje būta trijų dalių baseino ir fontano, galėjusio pakilti iki 6 m aukščio. Prie vandens su žydinčiomis lelijomis buvo galima sutikti Kauno ponias su vientisais maudymosi kostiumėliais ir skrybėlėmis nuo saulės. Senieji gyventojai prisimena čia buvus ramybės ir poilsio oazę viduryje didelio miesto.

Pokaryje laiptai šiek tiek pakito. Viršutinėje Kauko laiptų terasoje sovietmečiu vietoj tarpukariu buvusio trijų lygių baseino buvo įrengtas vienas dirbtinis vandens telkinys ir pastatyta dailininko Bronislovo Zalenso skulptūra „Poilsis“. Vėliau, bėgant metams, laiptai nyko, nusidėvėjo danga, turėklai, ilgainiui viena puošniausių miesto erdvių tapo sunkiai atpažįstama.

2000 m. laiptų pradžioje po 25 metų pertraukos buvo atgaivintas 1936 m. įrengtas Kauko laiptų fontanas. Fontanų meistras Petras Ščiupokas parengė papėdės fontano rekonstrukcijos projektą ir pats jį įgyvendino. 2003 m. vyko dalinis Kauko laiptų ir dekoratyvinio baseino remontas su VDU Menų instituto magistrantų ir bendruomenės centro „Žaliakalnio aušra“ pagalba. Savitais bruožais išsiskirianti 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio teritorija, besitęsianti nuo Perkūno alėjos iki Kauko laiptų 2007 m. buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

Apie Kauko alėjos apleistos infrastruktūros atnaujinimą pradėta diskutuoti 2014 m. 2018-2019 m. atlikta laiptų rekonstrukcija.

Architektūra

‎‎Kauko laiptai pastatyti natūraliai susiformavusios griovos vietoje pagal architekto Stasio Kudoko projektą. Laiptus suplanavo inžinierius Feliksas Vizbaras. Kūrėjai atsižvelgė ne tik į pagrindinę funkciją – jungti Žaliakalnio namų kvartalą su centru, bet taip pat skyrė daug dėmesio ir estetiniam vaizdui.

Po laiptų rekonstrukcijos vietoje neišvaizdaus ir nebeveikusio baseino teritorija buvo išgrįsta granitine danga su integruotais fontanais, pastatyti vienodo dizaino granito suoliukai, įrengtos poilsio aikštelės, be to, išsaugotas svarbus akcentas – skulptūra „Poilsis“. Šiltuoju metų laiku iš grindinio trykšta fontanai. Laiptų apšvietimo stulpai išdėstyti abejose tako pusėse. Tokio paties tipo šviestuvai įrengti ir laiptų viršuje, Kauko alėjoje. Taip apšviečiama ir gatvė, ir link laiptų besileidžiantis šlaitas. Išsaugotos autentiškos granitinės laiptų pakopos, restauruoti senieji turėklai. Laiptus juosiantys šlaitai sutvirtinti žalios vejos velėna, įrengta ant paklotų geotekstilinių demblių.