Katynės žudynės

Šis straipsnis apie sovietų įvykdytas lenkų žudynes. Kaimas, kuriame vokiečių kariai nužudė baltarusius, vadinasi Chatynė.


Katỹnės žudynės (lenk. zbrodnia katyńska – Katynės nusikaltimas) – masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD. Žudynės įvykdytos Lavrentijui Berijai pasiūlius išžudyti visus lenkų karininkus. Pagal 1992 m. paskelbtus dokumentus,[1] sušaudymai vykdyti specialiųjų TSRS NKVD „troikų“ sprendimu, pagal 1940 m. kovo 5 d. VKP(b) CK Politbiuro sprendimą.[2][3] Pagal paskelbtus dokumentus iš viso sušaudyti 21 857 lenkų kaliniai. Pagrindinis nusikaltėlis buvo NKVD pareigūnas, Łukasz Kałach[4]

Įėjimas į memorialinį kompleksą „Katynė“
Paminklas aukoms Krokuvoje

Žudynių aukos buvo žudomos Katynės miške, Kalinino ir Charkovo kalėjimuose ir kitur.[5] Apie 8000 iš nužudytųjų buvo Lenkijos kariuomenės belaisviai karininkai patekę į nelaisvę sovietų invazijos Lenkiją metu, tačiau žudyti ir civiliai, kuriuos tarybinė valdžia įvardijo kaip „inteligentijos agentai, žandarmai, šnipai, sabotuotojai, žemvaldžiai, buožės, gamyklų savininkai, valdininkai“. Kadangi pagal Lenkijos karo prievolės sistemą visi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys privalėjo tapti rezervo karininkais,[6] į sovietų rankas pateko didelė dalis įvairių tautybių Lenkijos inteligentų.

Pirmieji apie rastas masines kapavietes Katynės miške 1943 m. pranešė Trečiojo Reicho, kuris šias teritorijas buvo okupavęs puolimo prieš Sovietų Sąjungą metu, pareigūnai. Vokietijos sukurta tarptautinė komisija atliko ekspertizę ir kaltę už sušaudymus priskyrė TSRS. Dėl to Londone įsikūrusi Lenkijos vyriausybė tremtyje nutraukė diplomatinius santykius su Maskva. Savo ruožu Sovietų Sąjunga neigė savo dalyvavimą žudynėse. Po Smolensko atsiėmimo buvo sukurta Nikolajaus Burdenko komisija, kuri atliko savo tyrimą ir priėjo išvadą, kad lenkų piliečiai Katynėje buvo sušaudyti 1941 m. ir tai įvykdė vokiečių okupacinė kariuomenė. Ši išvada tapo oficialia TSRS ir Varšuvos sutarties organizacijos šalių pozicija iki 1990 m., kai TSRS oficialiai pripažino NKVD atsakomybę už šiuos įvykius.[7][8][9]

2004 m. Vyriausioji Rusijos karinė prokuratūra patvirtino, kad NKVD „troikos“ skyrė mirties nuosprendžius 14 542 lenkų belaisviams kaltinant įvykdžius valstybinius nusikaltimus ir tiksliai nustatė 1803 žmonių mirtį bei 22 iš jų asmenybes.[10] Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra patvirtino, kad už žudynes yra atsakingi sovietai, tačiau šių veiksmų neklasifikavo kaip karinio nusikaltimo ar genocido.[11]

2010 m. Rusijos Federacijos Valstybės Dūma pasmerkė Katynės žudynes, pripažino jas Stalino nusikaltimu ir išreiškė užuojautą lenkų tautai.

„Katynės klausimas“ tebėra vienu iš Rusijos ir Lenkijos santykius temdančių faktorių.[12]

Taip pat skaitykite

redaguoti

Nuorodos

redaguoti
  1. Записка Шелепина Хрущеву Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
  2. Решение Политбюро ЦК ВКП(б) от 5 марта 1940 г. Archyvuota kopija 2008-03-08 iš Wayback Machine projekto.
  3. Официальный сайт Государственного Мемориального Комплекса «Катынь» Archyvuota kopija 2009-02-01 iš Wayback Machine projekto.
  4. «Катынь: хроника событий» Archyvuota kopija 2009-08-11 iš Wayback Machine projekto.: Справка Международного общества «Мемориал» // Полит.ру, 19 марта 2008.
  5. Data combined from Shelepin's letter to Khrushchev and Soviet data from 03.12.1941 UPVI note in Katyn. 1940–2000, Moscow, "Ves' mir", 2001, pp. 384, 385)
  6. „ustawa z dnia 9 kwietnia 1938 r. o powszechnym obowiązku wojskowym (Act of 9 April 1938, on Compulsory Military Duty)“. Dziennik Ustaw. 25 (220). 1938. Suarchyvuotas originalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2009-05-16.
  7. Интерфакс: «Новый ход катынскому делу»
  8. BBC News: "Russia to release massacre files", 16 December 2004
  9. Text of the original TASS communique released on April 14, 1990
  10. Ответ ГВП на письмо общества «Мемориал» Archyvuota kopija 2011-06-05 iš Wayback Machine projekto.
  11. "Katyn Massacre Was Not Genocide — Russian Military Prosecutor Archyvuota kopija 2005-04-15 iš Wayback Machine projekto.". Mosnews, 11 March 2005.
  12. gzt.ru: «Москва и Варшава издадут общую книгу о взаимных обидах XX века», 28.10.2008