Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia

55°17′14″š. pl. 21°49′39″r. ilg. / 55.287302°š. pl. 21.827439°r. ilg. / 55.287302; 21.827439

Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia

Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Šilutės rajonas
Gyvenvietė	Katyčiai
Statybinė medžiaga	akmens ir plytų mūras
Pastatyta	1734 m.
Stilius	barokas

Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia – veikiantys evangelikų liuteronų maldos namai Katyčiuose, Šilutės rajone. Bažnyčia stovi miestelio centre, prie Turgaus aikštės. Šventoriuje išlikę senųjų palaidojimų, šalia yra Katyčių evangelikų liuteronų III–osios kapinės.

Katyčių bažnyčia yra viena seniausių Klaipėdos krašte. 1996 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą.^[1] (unikalus kodas 2293).

Istorija redaguoti

Parapija Katyčiuose įkurta 1558 m. Po 10 metų pastatyta pirmoji bažnyčia. Po maro ištuštėjusiose apylinkėse apsigyveno nemažai vokiečių tautybės žmonių, pamaldos buvo laikomos vokiečių ir lietuvių kalbomis. 1809 m. bažnyčią netikėtai aplankė Prūsijos karalienė Luizė. Bendraudama su parapijiečiais ji pažadėjo ir vėliau dovanojo 600 kg sveriantį varpą.

Katyčių bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų, bet mediniu bokštu pastatyta 1734 m., šalia senųjų kapinių. 1801 m. praūžus stipriam viesului nulaužtas bažnyčios bokštas. 1894 m. Katyčių bažnyčia dar kartą iš pagrindų pertvarkyta, remontuota, įgijo stačiakampę formą. Mediniame bokšte kabėjo trys varpai, iš kurių vienas buvo dovanotas karalienės Luizės.

Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia nenukentėjo, tačiau daugiausia nuostolių patyrė sovietmečiu. 1955 m. valdžia bažnyčią nacionalizavo. Nutarus čia įrengti kino salę, prireikė pertvarkyti interjerą – išgriauti altorių, sakyklą, panaikinti religinę atributiką. Buvo nugriauta varpinė, dingo varpai, užverstos po grindimis buvusios kriptos. Į įrengtąjį „kultūros židinį“ katytiškiai atsisakė eiti. Nepasiekusi tikslų, valdžia bažnyčią 1958 m. grąžino tikintiesiems. Pamažu evangelikų liuteronų bendruomenė bažnyčią atstatinėjo.

1991 m. Katyčių evangelikų liuteronų bendruomenė atgimė iš naujo. Netrukus prasidėjo ir bažnyčios remontas. Po 1992–1994 m. restauracijos vėl atstatyta varpinė, įkeltas varpas. 2008 m. pakeistos medinės stogo konstrukcijos, vokiškomis čerpėmis iš naujo uždengtas stogas.^[2] Iš Vokietijos buvo atvežti vargonai, kuriuos sustatė meistras Jorg Nass.^[3]

Architektūra redaguoti

Bažnyčia sumūryta iš akmens ir plytų, asimetrinė, halinė vienanavė, vienbokštė. Statinys stačiakampio plano. Rytinėje pusėje pristatyta zakristija, o šiaurėje – prieangis. Statinio išorė lakoniškų formų – sienas skaido tik cokolio bei frizų traukos ir stačiakampiai langai. Pagrindinį fasadą užbaigia trapecinis frontonas, kuriame simetriškai išdėstyti nedideli langeliai ir kvadratinio plano bokštelis. Fasado centre yra stačiakampės durys. Šoniniuose fasaduose ypač ryškus, aukštesnis už sienas stogas.