Katra (Varėna)

kaimas Lietuvoje
Katra
Katros kaimas, 1.JPG
Katros kaimo sodybos
Katra
Katra
Koordinatės 53°59′35″š. pl. 24°35′20″r. ilg. / 53.993°š. pl. 24.589°r. ilg. / 53.993; 24.589 (Katra)Koordinatės: 53°59′35″š. pl. 24°35′20″r. ilg. / 53.993°š. pl. 24.589°r. ilg. / 53.993; 24.589 (Katra)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Kaniavos seniūnija
Gyventojų (2021) 16
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Katrà
Kilmininkas: Katrõs
Naudininkas: Kãtrai
Galininkas: Kãtrą
Įnagininkas: Katrà
Vietininkas: Katrojè
Istoriniai pavadinimai lenk. Kotra

Katra – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Kaniavos seniūnijos pietvakariuose, 11 km į pietvakarius nuo Rudnios, ties Lietuvos ir Baltarusijos valstybės siena. Pietiniu pakraščiu teka Katra, aplink plyti miškai, o tuoj į šiaurę – Čepkelių raistas, kuris skiria kaimą nuo likusios Lietuvos dalies. Katra priskirta Čepkelių rezervato teritorijai. Kaimas pasiekiamas keliuku iš Šumo ( 5014  VarėnaRudniaParamėlisKatra ). Kitas siauras ir nebenaudojamas keliukas iš Katros pasieniu vingiuoja iki Pogarendos (per buv. Ogorodiščią). Taip pat būta keliuko į Motylius (Baltarusija). Apylinkėse gausu senovinių kapinynų ir priešistorinių gyvenviečių liekanų.[2]

Į kaimą kartą per savaitę atvažiuoja autobusas iš Varėnos. Kaime yra 21 sodyba.[2] Kaimo statinių architektūra yra panaši į kitų šio krašto kaimų – namai vieno aukšto su mansarda, stogai dvišlaičiai. Vienintelis akivaizdus skirtumas yra gyvenamųjų pastatų ir langinių spalva. Didžiojoje dalyje Dzūkijos kaimų vyrauja geltonos, rudos spalvos, tuo tarpu Katroje – raudonos, mėlynos ir kitos ryškios spalvos.[2]

IstorijaKeisti

Istoriškai kaimas žinomas kaip Motylių Katra. Jis įkurtas po II pasaulinio karo.[2]

Iki XX a. pab. pagrindinis kelias į Katrą ėjo nuo Paramėlio per Baltarusijos teritoriją. 1999 m. nutiestas naujas kelias Čepkelių raisto pakraščiu.[2]

 
Katros kaimas

GyventojaiKeisti

Dauguma kaimo gyventojai buvo baltarusiai, bet dabar sodybas perka lietuviai.[2]

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur.[4] 1989 m.sur.[5]
70 99 75 61
2001 m.sur.[6] 2011 m.sur.[7] 2021 m.sur.[8] -
35 19 16 -


GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 ČEPKELIŲ VALSTYBINIO GAMTINIO REZERVATO PLANAVIMO SCHEMA. TAIKOMOJI ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Vilnius, 2018.
  3. 3,0 3,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  5. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  6. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  7. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.