Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kataro istorija – Kataro teritorijos istorija. Iki XVIII a. pabaigos šios teritorijos istorija buvo neatsiejama nuo didesnio Bachreino regiono, o atskiras valstybinis darinys susiformavo tik XIX a.

Bachreino regiono istorija
Dilmunas, Maganas
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Karmatai
Ujunidų dinastija
Usfuridų dinastija
Ormuzas
Džebridų dinastija
Muntafikų dinastija, Portugalai
Osmanų imperija
Bani Chalidai
Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE

Istorija iki 1783 m redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Bachreinas (regionas).

Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.

Islamo eros metu Kataras buvo viena pirmųjų vietų, kur buvo įvestas Islamo tikėjimas. Viduramžiais Kataras buvo daugiau nei priklausomas, mat buvo svarbus centras Persijos įlankos – Indijos vandenyno prekyboje. Čia keitėsi įvairios vietinės ir okupantų dinastijos.

1732 m. iš Kuveito į visą Bachreino regioną migravo klajokliai beduinai Bani chalidai, kurie įsitvirtino Zubaros mieste, esančiame Kuveito teritorijoje. Šis miestas labai greitai tapo svarbiu prekybos centru.

1783 m., pasibaigus Bani chalidų karui su okupantais persais, persai buvo išvyti, o Zubara tapo Bani chalidų centriniu miestu. Tokiu būdu Kataro teritorija kurį laiką buvo įgijusi svarbiausią padėtį Bachreino regione. PO keliolikos metų, 1797 m., Bani chalidų sostinė buvo perkelta į kitas vietas.

Kataras po 1970 m redaguoti

1968 m. britai paskelbė, kad ketina panaikinti savo karinius įsipareigojimus į rytus nuo Sueco kanalo, įskaitant ir tuos, kurie buvo sudaryti su Kataru, iki 1971 m. Kurį laiką Bachreino, Paliaubų Kranto (dabar JAE) ir Kataro valdovai planavo sudaryti federaciją. Tačiau iškilo nesutarimai tarp Ahmad ibn Ali ir Khalifa ibn Hamad, nes pastarasis priešinosi Bachreino pastangoms tapti vyresniuoju partneriu federacijoje. Vis dar viešai remdamas federacijos įdėją, Ahmad ibn Ali sukūrė laikiną komstituciją 1970 m. balandį, kuri paskelbė Katarą nepriklausoma arabų islamistine valstybe, o šariato įstatymai tapo teisės pagrindu. Khalifa bin Hamad buvo paskirtas ministru pirmininku gegužės mėn. Pirmoji ministrų taryba prisiekė 1970 m. sausio 1 d., septyni iš dešimt narių buvo al Taniai. Khalifa bin Hamad argumentai buvo išklausyti ir Kataras tapo nepriklausoma valstybe 1971 rugsėjo 3 d. Ahmad ibn Ali tai formaliai paskelbė iš savo vilos Šveicarijoje, o ne iš Doha rūmų, tad katariečiai nusprendė, kad reikia permainų. 1972 m. vasario 22 d. Khalifa ibn Hamad nuvertė Ahmad ibn Ali, kai šis su sakalais medžiojo Irane. Perversmą tyliai rėmė al Taniai ir Didžioji Britanija, o Saudo Arabija teikė karinę, financinę ir politinę paramą.

Priešingai nei Ahmad ibn Ali, įpėdinis apribojo šeimos narių išlaidas ir padidino socialines išlaidas pencijoms, apgyvendinimui, švietimui. Be to daugelį aukštų valstybės postų užėmė artimi šeimos nariai.

1993 m. Khalifa ibn Hamad liko emyru, bet jo sūnus Hamad ibn Khalifa, įpėdinis ir gynybos ministras, perėmė kasdienį šalies valdymą. Jie tarėsi svarbiais klausimais.

1995 m. birželio 27 d. jaunesnysis emyras Hamad ibn Khalifa be kraujo nuvertė tėvą. 1996 m. įvyko nesėkmingas kontrperversmas. Po to emyras ir jo tėvas susitaikė, bet kontrperversmo kai kurie dalyviai liko kaleime. Emyras paskelbė, kad nori padaryti Katarą demokratiškesniu, tad leido veikti nominaliai laisvesnei spaudai, paskelbė savivaldybių rinkimus kaip pradininką parlamento rinkimams. Katariečiai referendumu patvirtino naują konstituciją 2003 m., kuri įsigaliojo 2005 m. Šalyje įvyko demokratinės, ekonominės ir socialinės reformos. 2003 m. moteris tapo švietimo ministre.

Kataras ir Kuveitas ginčijosi kam priklauso Havaro salos. Kataras sutiko atiduoti salas Bachreinui, kai šis atsisakė teisių į kai kurias sritis Kataro pusiasalyje.

Išnašos redaguoti