Kasimo chanatas

Kasimo chanatas (tot. Касыйм ханлыгы (Qasıym xanlığı)) – totorių feodalinė valstybė, gyvavusi 14521681 m. vakarinėse meščerų genties žemėse (dabartinėje Riazanės gubernijoje). Pagrindinis miestas Kasimas (Kasimovas).

Касыйм ханлыгы
Kasimo chanatas
Golden Horde flag 1339.svg
1452 – 1681 Flag of Russia.svg
Location of
Kasimo chanato teritorija
Sostinė Kasimovas (Kasimas)
Valdymo forma Monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 1452 m., 1452
 - Aneksuota Rusijos 1681 m.

IstorijaKeisti

Dėl chanato susikūrimo yra nemažai diskusijų, o galima išskirti kelias atsiradimo versijas. Aišku tai, kad Kasimo chanatas susikūrė, kai 1452 m. chanas Kasimas gavo valdyti chanatą ir tapo pirmuoju jo valdovu. Kasimas buvo Kazanės chano Ulu-Muchamedo sūnus.

TeritorijaKeisti

Po to, kai subyrėjo Aukso orda, meščerų genties gyventose žemėse įsikūrė eilė nepriklausomų valstybių. Viena iš jų buvo Kasimo chanatas. 1445 metais chanas Kasimas įsitvirtino vakarinėse meščerų genties žemėse, buvusiame Narovčato uluse.

Iš pradžių chanato teritorija apsiribojo Gorodec Meščerskij miesteliu, kuris vėliau tapo Kasimu (Kasimovu). Tačiau ilgainiui į chanato teritoriją įėjo ir kitos žemės, kurios išlaikė savivaldą ir iš esmės buvo nepriklausomi dariniai (Kadomas, Temnikovas, Šackas, Enkaujus ir kiti).

GyventojaiKeisti

Etninė sudėtisKeisti

Chanato etninė sudėtis buvo iš trijų dalių:

Socialinė sudėtisKeisti

Privilegijuotasis sluoksnisKeisti

Iš chanato elito galima išskirti:

Prie elito buvo priskiriami atalykai (gerbiami žmonės), imildašiai (kunigaikščių vaikai), kazyjai (tesėjai), kazokai (karo veikėjai).

Žemiausio rango veikėjai buvo sakalininkai, arklininkai ir kiti tarnai.

Dvasininkų tarpe gerbiamiausi buvo mulos.

VergaiKeisti

Vergai (čūra) (чура) buvo daugiausiai rusų ir mordovių kilmės žmonės. XVI amžiuje Kasimo mieste egzistavo vergų turgus.

EkonomikaKeisti

Kasimo chanate pagrindinis vaidmuo tekdavo: žemdirbystė, bitininkystė, medžioklė, žvejyba. Taip pat buvo gaminamas vynas, odos dirbiniai, vaškas, išgaunama druska, ir net auksas. Buvo smulkiųjų amatininkų, kurie tarnavo chanui.

Kadangi chanato gyventojai buvo karo vyrai, tai jiems reikėjo arklių žygiams, todėl valstybėje gyvulininkystė vaidino ypač svarbų vaidmenį.

ReligijaKeisti

Iki XVI amžiaus pačia svarbiausia religija buvo islamas.

Tačiau vėliau prasidėjo krikščionybės plitimas, net 1573 metais chanas Sein-Bulatas perėjo į krikščionybę ir buvo pakrikštytas Simeono vardu. O 1683 metais Seid-Burchanas tapo Vasilijumi Arslanovičiumi.

Paskutine Kasimo chanato valdytoja musulmone buvo Fatima-sultan.

Priklausomybė nuo Rusijos valstybėsKeisti

Nuo pat atsiradimo Kasimovo chanatas buvo Maskvos įtakoje. O galiausiai pateko į vasalinę Maskvos priklausomybę, ir negalėjo turėti savarankiškos politikos su kaimyninėmis valstybėmis. 1681 metais Kasimo chanatas nustojo egzistavęs.

Kasimo chanato valdovaiKeisti

Kazanės dinastijaKeisti

Krymo dinastijaKeisti

Didžiosios Ordos dinastijaKeisti

  • Šeich-Aulijaras, Bachtijaro sūnus, Kasimo chanas (1512–1516).
  • Šach-Ali, Šeich-Aulijaro sūnus, Kasimo chanas (1516–1519), (1535–1546).
  • Džan-Ali, Šeich-Aulijaro sūnus, Kasimo chanas (1519–1531).
  • Sain-Bulatas (po krikšto Simeonas), Bek-Bulato sūnus, Kasimo caras (1567–1573).
  • Mustafa-Ali, Aldullah Ak-Kubeko sūnus, Kasimo chanas (1584–1590).

Kazachų dinastijaKeisti

Sibiro dinastijaKeisti

  • Arslan chanas, Ali chano sūnus, Kasimo chanas (1614–1627).
  • Seid-Burchanas (po krikšto Vasilijus Arslanovičius), Arslano sūnus, Kasimo caras (1627–1679).
  • Fatima-sultan, Arslano žmona, Seid-Burchano (Vasilijaus) motina, Kasimo valdovė (1679–1681).

NuorodosKeisti