Karpuotoji meškapėdė
| Peltigera aphthosa Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis |
|---|
 Karpuotoji meškapėdė (Peltigera aphthosa) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Peltigera aphthosa (L.) Willd. |
Karpuotoji meškapėdė (Peltigera aphthosa) – meškapėdinių (Peltigeraceae) šeimos kerpių rūšis, paplitusi šiaurės pusrutulio vidutiniuose, šiaurės rajonuose, poliarinėse ekosistemose. Pietiniuose pakraščiuose užima alpinio klimato zonas.
.jpg)
Kerpė turi didelį, kartais viršijantį 1 m plotį gniužulą. Jis padalintas į skiltis iki 10 cm ilgio ir 6 cm pločio. Būdinga ryški žalia spalva išblykšta sausėjant. Gniužulo paviršius padengtas mažytėmis cefalodėmis, kurias sudaro vienas iš melsvabakterių simbiontų Nostoc. Kitas yra Coccomyxa. Tai jie vykdo fotosintezę, o Nostoc taip pat atlieka azoto fiksaciją. Kerpė daug gamina reprodukcinių vaisiakūnių. Mikobiontas (Ascomycete) sudaro didžiąją dalį gniužulo, o dumblių komponentas šioje struktūroje teužima 3–5 proc.
Nustatyta, kad karpuotosios kerpės absorbavo aliuminį ir silicį iš 1980 m. JAV išsiveržursio ugnikalnio Šv. Elenos kalne išmestų pelenų.
Lietuvoje rūšis įtraukta į Raudonąją knygą,[1] priklauso „nulinės“ kategorijos rūšiai, kai Lietuvoje ji yra už savo arealo ribų. Buvo žinoma 1 radavietė Trakų rajone. 2011 m. rasta Labanoro girioje, kur aptinkama iki šiol.[reikalingas šaltinis]
