Karneolis

Karneolis

Savybės
Kategorija	Silikatų klasė
Cheminė formulė	SiO₂
Identifikacija
Spalva	rudai raudona
Brėžis	baltas
Kristalo sistema	trigoninė
Skalumas	neskalus
Lūžimai	nelygus
Kietumas pagal Moso skalę	6,0–7,0
Blizgesys	stikliškas, šilkiškas, riebališkas, blausus
Lūžio rodiklis	1,530–1,539
Specifinis tankis	2,59–2,61

Karneolis – mineralas, rausva, geltonai raudona ar oranžinio raudonumo chalcedono atmaina. Nuspalvintas geležies oksido priemaišomis. Paprastai naudojamas kaip pusbrangis akmuo.

Į karneolį panaši kita chalcedono atmaina sardoniksas (angl. sard), kuri yra kietesnė ir tamsesnė. Šios atmainos neturi ryškios skiriamosios ribos, todėl neretai šiuos pavadinimus vartoja kaip sinonimus.

Karneolio ir sardonikso palyginimas redaguoti

Dažnai terminai karneolis ir sardoniksas laikomi sinonimais, tačiau neretai jais vadina dvi to paties mineralo atmainas. Pagrindiniai skirtumai yra šie^[1]:

	Karneolis	Sardoniksas
Spalva	Šviesesnis, nuo oranžinės iki rausvai rudos spalvos.	Tamsesnis, nuo sodriai rausvai rudos iki beveik juodos spalvos.
Kietumas	Minkštesnis	Kietas ir patvaresnis.
Skilimas	Nelygus, skeveldriškas ir kriaukliškas	Panašus kaip ir karneolio, bet labiau šukėtas

Visos šios abiejų mineralų savybės sudaro vientisą kontinuumą, ryškios ribos tarp šių mineralų nėra.

Savybės redaguoti

Karneolio spalvą lemia priemaišų sudėtis ir pasiskirstymas. Pagrindinis karneolio chromoforas yra mineralas hematitas, kuris karneolyje tolygiai pasklidęs smulkių mikrodalelių pavidalu. Plonos karneolio skeveldros prasišviečia.

Fizikinės cheminės karneolio savybės sutampa su chalcedono savybėmis,

Panaudojimas redaguoti

Karneolio intalija su Ptolemėjų dinastijos karalienės atvaizdu (helenizmo menas)

Lenkiškas žiedas su antspaudu, jo šviesiai oranžinėje intalijoje išraižytas Korwin herbas

Iš karneolio gaminami juvelyriniai dirbiniai. Tai palyginus nebrangus juvelyrinis akmuo, tačiau tiek jis, tiek jo atmaina sardoniksas vertinami kaip tradicinė žaliava kamėjų ir kitų raižyto akmens dirbinių gamyboje.

Senovės Egipte karneolis buvo akmuo, susijęs su deive Izide, ir pasiturintys egiptiečiai nešiodavo papuošalus iš karneolio su deivės simboliu, primenančiu trilapį dobilą. Tai reiškė, kad žmogus atsiduoda „dievų motinos“ globai. Buvo tikimasi, kad karneolio amuletai stabdo kraujavimą ir malšina įniršį.

Radavietės redaguoti

Žinomos radavietės yra Brazilijoje, Sibire, Vokietijoje. Taip pat Indijoje (Gudžaratas), JAV (Montana)^[2], Kryme (Karadago kalne).

Indijoje išgaunami vieni gražiausių karneolių, kurie ilgai pabuvę šviesoje keičia spalvą – rudi karneoliai tampa sodriais oranžiškai raudonais.

Etimologija redaguoti

Šis egiptietiškas vėrtinys sudarytas iš dvikūginių karneolio karoliukų, karoliukų iš aukso lakšto ritinėlių ir dešimties amuletų.^[3] The Walters Art Museum.

Dabartinis terminas angl. carnelian atsirado XVI a. iškraipius XIV a. vid. angl. cornelian (jo variantai buvo vid. angl. corneline, cornalyn).^[4] Žodis vid. angl. cornelian (ir jo atitikmenys keliose romanų kalbose) kilęs iš viduramžių lot. corneolus, o šis kilo iš lot. cornum 'sedula',^[5] kurios raudoni kaulavaisiai primena mineralą karneolį. Hipotezė, pateikta „Oxford English Dictionary“, teigia, kad angl. carnelian kilo iš angl. cornelian iškraipant pagal lot. caro, carnis 'mėsa'.

Istorija redaguoti

Žinoma, kad dar 4–5 tūkstantmečiais pr.m.e. Mergarhoje lankiniais gręžtuvais karneolyje gręždavo skylutes^[6] Bronzos amžiaus laikų Mino laikų sluoksniuose Knose (Kreta) aptikti karnelio dirbiniai rodo, kad jis buvo naudojamas puošyboje.^[7] Šie dirbiniai datuojami maždaug 1800 m. pr. m. e.

Karneolis buvo plačiai naudojamas senovės Romos valstybėje gaminti gemoms, kurias dėdavo kaip akis į žiedus antspaudus (angl. signet ring, seal ring). Šiais antspaudais paprastai darydavo atspaudus vaške, kuriuo uždarydavo laiškus ar kitus svarbius dokumentus. Karneolis tam buvo patogus, kadangi išlydytas vaškas prie jo nelimpa.

Vėrinys iš auksinių ir karneolio karoliukų (padarytas Kipre, imituojant Mikėnų stilių). Apie 1400–1200 m. pr. m. e.

Poliruotas karneolis (Botsvana)
Karneolis
Karneolio karoliukai
Sasanidų laikų antspaudas iš karneolio
Cikados pavidalo dėžutė tualetiniams reikmenims iš karneolio.
Karneolio kamėja
Drakono pavidalo pakabukas iš karneolio

Vikiteka: Karneolis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos redaguoti

↑ Chisholm, Hugh, ed. (1911). „Sard“. Encyclopædia Britannica (11th ed.). Cambridge University Press.
↑ Б. И. Серебродольский. Научно-технический прогресс и минералы. — Киев: Наукова думка, 1990.
↑ „Egyptian - Necklace“. The Walters Art Museum.
↑ „'Cornelian'“. Oxford English Dictionary. Oxford University Press. Nuoroda tikrinta 14 February 2012.
↑ Chisholm, Hugh, ed. (1911). „Carnelian“. Encyclopædia Britannica (11th ed.). Cambridge University Press.
↑ Kulke, Hermann & Rothermund, Dietmar (2004). A History of India. Routledge. 22. ISBN 0-415-32920-5.
↑ C. Michael Hogan, Knossos fieldnotes, Modern Antiquarian (2007)

[1] Chisholm, Hugh, ed. (1911). „Sard“. Encyclopædia Britannica (11th ed.). Cambridge University Press.

[2] Б. И. Серебродольский. Научно-технический прогресс и минералы. — Киев: Наукова думка, 1990.

[3] „Egyptian - Necklace“. The Walters Art Museum.

[4] „'Cornelian'“. Oxford English Dictionary. Oxford University Press. Nuoroda tikrinta 14 February 2012.

[5] Chisholm, Hugh, ed. (1911). „Carnelian“. Encyclopædia Britannica (11th ed.). Cambridge University Press.

[Kulke&R.-6] Kulke, Hermann & Rothermund, Dietmar (2004). A History of India. Routledge. 22. ISBN 0-415-32920-5.

[7] C. Michael Hogan, Knossos fieldnotes, Modern Antiquarian (2007)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]