Karmazinų piliakalnis
Karmazinų piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Vilniaus rajonas | ||
Seniūnija | Dūkštų seniūnija | ||
Aukštis | 7-12 m | ||
Plotas | 20x10 | ||
Priešpilis | nežymus | ||
Naudotas | VI a.-VIII a. | ||
Žvalgytas | 1857 | ||
Tirtas | 1933, 1997 m. |
Karmazinų piliakalnis ir pilkapynas – piliakalnis ir pilkapynas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Karmazinų kaimo.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis, dar vadinamas Viršupiu, yra apie 0,8 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, apie 40 m į vakarus nuo Dūkstos dešiniojo kranto. Žemą Dūkštos slėnio kalvą supa daubos ir pelkės. Šlaitai statūs, 7–12 m aukščio. Aikštelė ovali, 20x10 m dydžio. Piliakalnio šiaurės rytų šlaite, 1 m žemiau aikštelės krašto, yra 4 m ilgio ir 0,5 m aukščio pylimas. Kitas 6 m ilgio ir 0, 5 m aukščio pylimas yra pietvakariniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės krašto. Abu pylimus piliakalnio šiaurės vakarų šlaite jungia 1–2 m pločio ir 28 m ilgio terasa. Aikštelėje ir pietinėje papėdėje yra kultūrinio sluoksnio liekanų.
Pilkapynas
redaguotiKarmazinų pilkapynas yra apie 1,8 km į pietryčius nuo piliakalnio, apie 0,3 km į šiaurės rytus nuo kaimo, apie 0,2 km į šiaurės rytus nuo Neries dešiniojo kranto, miške. Išliko apie 150 pilkapių. Sampilai nuo 6 m iki 12–15 m skersmens ir 0,3-1,0 m aukščio, dauguma plokšti, dalis apardyti. Piliakalnių pagrindus juosia grioviai arba duobės.
Tyrimai
redaguoti1857 m. Konstantinas Tiškevičius ištyrė 3 pilkapius, 1933 m. Vilniaus universiteto archeologijos muziejus – 43 pilkapius (tyrimų vadovė H. Cehak-Holubovičova), 1997 m. Vilniaus universitetas (tyrimų vadovas Gintautas Vėlius) – 3 pilkapius. Pilkapius nutarta tirti, nes vienas jų buvo nuolat ardomas, ariant miško kvartalinę liniją, kiti du – sandėliuojant medieną miško aikštelėje.[1]
Dalis pilkapių buvo su akmenų vainikais. Rasta sudegintų mirusiųjų kapų, kurie įrengti sampile ar ant pagrindo, su įkapėmis. Rasta verpstukų, vytinių antkaklių ir peilių fragmentų, pjautuvėlis, melsvo stiklo karolis. Kai kurie kapai be įkapių, kai kurie apdėti akmenimis. Kapai datuojami VI a.-VIII a. 1997 m. ištirtų 3 pilkapių sampilai buvo vėl supilti.[2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Kernavės piliakalniai 9,5 km Latvių piliakalnis 11 km |
Bradeliškių piliakalnis 0,9 km | Veršiobalio piliakalnis 7 km | |||||||||
Buivydų piliakalnis 0,9 km Kalninių Mijaugonių piliakalnis 24 km |
|
Mažosios Riešės piliakalnis 18 km | |||||||||
Pipiriškių piliakalnis 14 km | Bražuolės piliakalnis 14 km Trakų pilis 17 km |
Elniakampio piliakalnis 18 km |
Nuotraukos
redaguoti-
Karmazinų piliakalnis iš pietvakarių pusės
-
Karmazinų piliakalnis nuo Karmazinų apžvalgos bokštelio
-
Karmazinų piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės
-
Karmazinų piliakalnis iš šiaurės rytų pusės
-
Karmazinų piliakalnis iš šiaurės pusės
-
Karmazinų piliakalnio aikštelė iš pietvakarių pusės
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Gintautas Vėlius. Karmazinų pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais Archyvuota kopija 2011-07-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Karmazinų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 465 psl.