Karmelio kalnas

Karmelio kalnas
Karmelio kalnas apšviestas saulėlydžio
Aukštis	525,4 m
Žemynas	Azija
Šalys	Izraelis
Karmelio kalnas
Koordinatės:	32°44′0″ š. pl. 35°03′0″ r. ilg.
Vikiteka	Karmelio kalnas

Karmelio kalnas (hebr. ‏הר הכרמל‏‎ = Karem El/Har Ha'Karmel, arab. الكرمل/جبل مار إلياس = Kurmul/Jabal Mar Elyas) – kalnų grandinė, taip pat dažnai dar vadinama Karmeliu arba Karmelio kalnais – šiaurės vakarų Izraelyje esantis didelis, palyginus su Izraelio teritorija, kalnų masyvas. Vakaruose pasiekia Viduržemio jūrą, šiaurėje – Haifos įlanką ir druzų slėnį. Binjamino pietiniuose ir Jokneamo miesto rytiniuose rajonuose pereina į kalvas (apytiksliai 25 kilometrus į kiekvieną pusę). Rytuose kalvos, supančios Jordano upės slėnį, vėl pereina į kalnus.

Karmelio kalnas 1894 metais

„Vynuogių kalno“ (Kerem-El) pavadinimas kilęs nuo vynuogynų, kurie gausiai augo jo papėdėje. Aukščiausias kalno (arba kalnyno) taškas yra tarp Haifos miesto ir druzų gyvenvietės Osfijoje, į pietryčius nuo Haifos. Toje vietoje Karmelio kalnyno aukštis yra 546 metrai virš jūros lygio. Ten pastatytas Haifos televizijos bokštas. Kitoje viršūnėje yra Haifos universiteto dalis. Šiauriniame šlaite įsikūręs Bahajų pasaulinis centras.

Karmelyje vidutinė metinė temperatūra – 19 °C. Kritulių kiekis – 600 mm per metus, atskirose vietose – iki 900 mm. Kartais žiemą iškrenta sniegas, (pvz., 2005–2006 metų žiemą), bet jo sluoksnis būna labai plonas ir retai kada laikosi ilgiau nei kelias valandas.

Geografiniai ypatumai ir geologiniai dariniai

Iš išorės Karmelio kalnynas primena gigantišką lygintuvą, atsuktą į šiaurės vakarus. „Lygintuvo“ nosis atsiremia į Viduržemio jūrą, šiaurėje sudarydama Haifos įlanką. Visa šiaurės vakarų kalnyno dalis yra Haifos miesto dalyje. Kalnai labai arti prieina prie vandens, pasibaigia stačiais šlaitais apaugusiais spygliuočių–lapuočių miškais. Pačioje siauriausioje vietoje šlaitą nuo vandens skiria keletas dešimčių metrų. Šiuo tarpu eina geležinkelis Haifa–Tel Avivas ir keturių eilių gatvė Ha–Agana, kuri paskui pereina į 4–tą tarptautinį greitkelį Haifa–Tel Avivas.

Karmelio kalnyno kilmė tektoninė. Kalnai susidarė prie didelio tektoninio lūžio. Čia vis dar juntami nedideli žemės drebėjimai, sudrebinantys Haifą kas trejus–ketverius metus. Žemės drebėjimai įvyksta dėl mažiau nei 100 kilometrų nuo Haifos esančio Sirijos–Afrikos centrinio kanalo tektoninio lūžio, kuris yra Rytų Afrikos riftinės zonos dalis. Didžioji Karmelio kalno medžiagos dalis – nuosėdinės uolienos, klintis, kreida, kadaise čia buvusios Tetijos jūros dugno palikimas. Dėl šių uolienų kalnuose vyksta karstiniai reiškiniai. Kalnuose daugybė olų ir ertmių.

Istoriniai Karmelio kalnyne rasti radiniai

Karmelio kalno olose nuo senovės gyveno žmonės. Vakarų Karmelio kalno papėdėje, Zihrono–Jakovo miesto apylinkėse, Tabūno ir Shulo olose 1929 m.–1934 m. rasti žmonių kaulų likučiai, akmeniniai levaluazijos tipo įrankiai ir gyvūnų kaulai. Tabūno oloje rastas visas neandartalietės moters skeletas ir vyro žandikaulio apatinė dalis su aiškiu smakro išsikišimu. Skulo (Es Skhul) oloje rasti geriau ar blogiau išsilaikę kaulai (su dideliais individualiais skirtumais, neandertalietiškais ir šiuolaikiniam žmogui būdingais kaukolės sandaros ypatumais). Šie žmonės gyveno prieš 40–45 tūkst. metų. Vieni mokslininkai mano, kad Karmelio olų gyventojai neandertaliečiai maišėsi su dabartiniais žmonėmis, kiti, kad evoliucionavo iš senovinių žmonių į dabartinius.

Kiti atradimai, padaryti remiantis radiniais Karmelio kalnuose, privertė peržiūrėti kai kuriuos teiginius apie neandertaliečius. Kėbaro uoloje rastas žmogaus, gyvenusio prieš 60 tūkst., skeletas. Visiškai išsilaikęs poliežuvinis kaulas, visiškai toks pat, kaip ir dabartinio žmogaus. Kadangi nuo poliežuvinio kaulo priklauso galimybė kalbėti, mokslininkai buvo priversti pripažinti, kad neandertaliečiai galėjo kalbėti.

Be to, mokslininkai rado pirmykščių papuošalų fragmentus, padarytus iš pragręžtų kriauklių. Dveji tokie karoliai, datuojami 100 tūkst. metų prieš mūsų erą, rasti kasinėjant Shulo (Skhul) olą.

Senajame Testamente teigiama, kad Karmelio olose slėpėsi pranašas Elijas (Elijahu). Dabar ola, kurioje jis, pasak Biblijos, gyveno, yra religinis judėjų ir krikščionių centras. Jis yra Haifos miesto ribose, beveik tiesiai po vieninteliu Haifos keltuvu, kalno papėdėje. Kalno viršūnėje pranašas meldė Dievo, kad baigtųsi trejus metus trukusi sausra, o paskui su virpesiu stebėjo, kaip danguje pasirodė lietaus debesis.

Vieta, kur Elijas laimėjo prieš Baalo žynius (ši istorija aprašyta Pirmos karalių knygos 18 skyriuje), vadinama „Muhraka“ – kas arabiškai reiškia „Ugninė vieta“. Muhraka yra Karmelio šiaurės rytuose. Iš ten atsiveria vaizdas į Jezreelio slėnį. Muhraka yra 482 metrų aukštyje, 27 km nuo Haifos ir 13 km nuo Megido.

Tikima, kad ola, kurioje būsimasis karalius Dovydas slėpėsi nuo karaliaus Sauliaus pykčio irgi yra Karmelio kalne. Taip yra dėl pietinių Izraelio rajonų, kuriuose pagal Senąjį Testamentą gimė Dovydas, geologinių ypatumų. Kadangi ten iškrinta mažai kritulių, nedaug tinkamų slėptis olų. Tinkamiausios slapstytis olos yra Karmelio kalne ar šiauriau. Bet jos yra toliau ir ten veda vienintelis patogus kelias pajūriu pro Karmelio kalną. Kai kas tvirtina, kad ola, pasitarnavusi pranašui Elijui yra ta pati, kurioje slapstėsi Dovydas.

Karmelio kalnyno flora ir fauna. Valstybinis draustinis

Nuosėdinės uolienos, iš kurių sudarytas kalnynas, sąlygoja gerą derlingumą. Ypač derlingos kalnų papėdės, kurių derlingumą didina švelnus klimatas ir gausūs krituliai.

Kaip rodo Karmelio kalno pavadinimas, senovėje čia augo vynuogynai. Bet musulmonai, čia viešpatavę tūkstantį metų, vynuogynus iškirto, o turkai Osmanų imperijos laikais iškirto ir miškus, todėl XX a. pradžioje miškų liko tik nedidelėje kalnų dalyje. Gamtos apsaugos fondas Keren Kaemet le-Israel deda daug pastangų, kad būtų atkurti Karmelio kalnų miškai.

Dabar didelė miško dalis Karmelio kalne yra Keren Kaemet le-Israel fondo pasodintas kedrynas. Miškas tik vadinamas kedrynu, paprasčiausiai ivrito kalboje nėra atskiro žodžio, kuriuo būtu vadinama alepinė pušis (Pinus halepensis). Tačiau dėl didelio miško gaisro 2005 m. pavasarį pietvakarių papėdėse spygliuočių miškas labai nukentėjo. Jo priežastis buvo netyčinis padegimas: nusikaltėliai, netolimos arabų gyvenvietės gyventojai, bandė nupjauti ir priduoti į metalo laužą vieną miške pastatytą bokštą, pjaunant žiežirbos uždegė mišką. Sausas miškas užsidegė akimirksniu. Atsilaisvinusiuose plotuose ruošiamasi pasodinti lapuočių miškus, kurie turi mažiau dervos ir dega blogiau.

Miškuose dominuoja Jeruzalės pušys, tavoros ąžuolas, pasitaiko laukinių alyvmedžių. Drėgnesniuose rajonuose pasitaiko laurų. Gegužės pradžioje kalnų papėdės pasidengia žalia žole, kurios fone auga melsvi kolonitai (gėlės panašios į aguonas). Pavasarį žydi rožiniai ir balti ciklamenai, geltoni šafranai ir dygliuotas rahitnikas, vėliau pražysta baltasis liupidas ir geltona kalendula. Apačioje, prie ežerų ir pelkių, galima pamatyti drėgmę mėgstančius tropinius augalus: papirusus, oleandrus, vandens paviršiuje geltonus ir baltus lūgninius augalus.

Karmelio kalnuose iki šiol gyvena laukiniai šernai, vilkai. Dažnai sutinkami šakalai. Dažnai galima sutikti ir Viduržemio jūros lapę. Paplitę barsukai. Sutinkami dygliatriušiai. Iš graužikų galima išskirti laukų pelę, žiurkę. Taip pat sutinkamas taurusis elnias, gazelė, skiauterėtas baronas, muflonas, triušis, kiškis. Didelė ežių populiacija. Dirbtinai palaikoma erelių populiacija. Miškuose taip pat gyvena apuokai ir kt. Yra laukinių kačių: sulaukėjusios naminės katės, lūšys, leopardai, (leopardų skaičius skaičiuojamas vienetais, o jo dydis kaip įprastos katės).

Parke gyvena dešimtys vabzdžių rūšių. Tarp jų galima išskirti žiogus, maldininkus, tarakonus. Kai kurių ilgis iki 90 mm. Jie gerai skraido ir apsigyvena būtuose. Sutinkama įvairių rūšių peteliškių, vabzdžių. Paplitusi medų nešanti bitė. Taip pat esama moskitus, uodų, musių, bet jų ne tiek daug kaip drėgnesnėje Europoje.

Siekiant Karmelio kalne išsaugoti laukinę gamtą, įkurtas gigantiškas nacionalinis parkas, atviras turistams. Parke yra daug pėsčiųjų ir dviračių takų, kurių ilgis nuo pusės iki 18 valandų. Nueiti nuo nutiestų ir kruopščiai pažymėtų keliukų griežtai draudžiama. Nacionalinio parko prieigose įrengti automobilių kempingai, tualetai ir vanduo. Ten leidžiama deginti laužus. Parke draudžiama miegoti palapinėse. Be to, parke įkurtas draustinis „Chai – Baras“, kurio tikslas atkurti stambių gyvulių populiaciją šiaurės Izraelio miškuose.

Karmelis ir Haifa

Bahajų sodų fragmentas

Haifos dalis dalinai apima šiaurės vakarinę, pačią aukščiausią ir uolėtą Karmelio kalno dalį. Ten pastatyta daug miesto rajonų: Adaras (1909 m.), Neve Šeanas (1925 m.), pačioje kalno viršūnėje įsikūrę prestižiškiausi rajonai: Karmelis, Horevas, Denija, Haifos universitetas. Šiaurės vakarų kalnyno pabaigoje, 300 metrų aukštyje pastatytas Haifos švyturys. Ten pat yra aukščiausias vienintelio Haifoje keltuvo sustojimas.

Be keltuvo, į Karmelio kalną galima pakilti ir kitais būdais. Pvz., vieninteliu Izraelyje metropolitenu „Karmelitas“, kurio linija turi 6 sustojimus ir kursuoja 2 traukiniai. Tai požeminis funikulierius, galintis įveikti atstumą nuo Haifos uosto iki rajono centro per 6 minutes.

Trečias, ne mažiau įdomus būdas pasikelti į Karmelio kalną, yra praeiti per Bahajų sodus. 19 terasų bendras ilgis daugiau kaip kilometras. Didelis sodas įveistas 1909 m. apie Bahaizmo įkūrėjo Babo kapą (jo tikras vardas Siidas Ali-Muhamadas). Abiejomis laiptų pusėmis teka dirbtiniai upeliukai, o viršutinėse ir apatinėse terasose pastatyti fontanai. Kiekvienos terasos centrinė dalis apsodinta skirtingos spalvos zoisijos žole, gyvatvorėmis, krūmais, apkarpyti medžiai. Kiekvienos terasos šonuose apsodinti sausrai atsparūs, didelės priežiūros nereikalaujantys sukulentai, oleandrai, rozmarinai, lantanai, aliejiniai medžiai, džakarandos (palisandriniai medžiai), koralų medžiai ir iliumerijos. Trečia zona buvo palikta kaip natūralus šilelis. Aukštesnės kalvos buvo apsodintos sausrai atsparesniais augalais, tokiais kaip kadagys, šaltalankis ir kt.

Šaltiniai

1. http://www.booksite.ru/fulltext/1/001/008/059/373.htm
2. http://www.avialine.com/country_additional.php?id=80 Archyvuota kopija 2007-05-26 iš Wayback Machine projekto.
3. http://www.isrutc.org/facts8.asp Archyvuota kopija 2005-12-19 iš Wayback Machine projekto.
4. http://www.machanaim.org/history/shm-israel/sh-1-4.htm