Karmėlavos šv. Onos bažnyčia
54°58′23.2″ š. pl. 24°3′37.14″ r. ilg. / 54.973111°š. pl. 24.0603167°r. ilg.
Karmėlavos šv. Onos bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kauno |
Dekanatas | Kauno II |
Savivaldybė | Kauno rajonas |
Gyvenvietė | Karmėlava |
Adresas | Piliakalnio g. 17 |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta (įrengta) | 1945 m. |
- Kitos reikšmės – Šv. Onos bažnyčia.
Karmėlavos šv. Onos bažnyčia (arba Karmėlavos šv. Onos viešoji koplyčia)[1] stovi Karmėlavos miestelyje, Piliakalnio g. 17, už 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Nuo jos atsiveria vaizdas į Neries upės slėnį. Tituluojama šv. Onos vardu. Bažnyčia įsikūrusi šalia senojo buvusios bažnyčios šventoriaus, savo forma primena gyvenamąjį namą.
Barokiniai šventoriaus vartai yra architektūros paminklas (unik. kodas 1370).[2]
Istorija
redaguotiPirmoji bažnyčia pastatyta apie 1521 m. Karmėlavos seniūnas Simonas Sirutis 1529 m. jai paskyrė žemės. Jurgis Andriuškevičius 1531 m. bažnyčiai dovanojo savo Andruškonių palivarką (kitapus Neries). 1663 m. minima parapinė mokykla (atkurta 1777 m., veikė ir 1804 m.). Maskvos kariuomenė 1655 m. sunaikino Karmėlavos bažnyčią. Įrengta laikina. Bažnyčia 1674 m. dar nebuvo atstatyta; vėlesnė pastatyta 1768 m. Bažnyčioje 1782 m. pamokslai sakyti lenkų ir lietuvių kalbomis. XIX a. antrojoje pusėje lietuviškų pamaldų nebuvo.
1909 m. trečdalis parapijiečių laikė save lietuviais. Kas ketvirtą šventadienį bažnyčioje pamaldos laikytos lietuvių kalba. Lenkiškai kalbantys parapijiečiai per lietuviškas pamaldas keldavo riaušes ir muštynes. Vyskupijos vadovybė 1909 m. pabaigoje bažnyčią uždarė.
Lietuvių katalikių moterų draugija Karmėlavoje 1918 m. įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą. Sudegusios bažnyčios vietoje 1919–1921 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (pagal Vladimiro Dubeneckio projektą).[3][4] Klebono A. Žilinsko iniciatyva bažnyčia 1937–1939 m. gerokai remontuota, ištiesintas pasviręs bokštas. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1945 m. įrengta medinė, savo forma primenanti vienaaukštį gyvenamąjį namą.
Architektūra
redaguotiBažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu. Šventoriuje išliko mūriniai vartai.
Galerija
redaguoti-
Bažnyčia žiemą
-
Senosios bažnyčios pamatai ir išlikusi akmeninė tvora
-
Vartai į šventorių – architektūros paminklas
-
Vartų kryžius
-
Naujoji varpinė
-
Už senojo šventoriaus atsiveria Neries slėnis
-
Antkapinis paminklas kun. J. Ruibiui (tvarkomas)
-
Mažojo Unguto [5] tremtinių paminklas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kauno arkivyskupijos svetainė. Karmėlavos šv. Onos parapija
- ↑ „Vartai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-10-13.
- ↑ Karmėlavos bažnyčia. Autc.lt (tikrinta 2022-01-08).
- ↑ Karmėlavos bažnyčios projektas. Fasadas. V. Dubeneckis. Archyvuota kopija 2022-01-08 iš Wayback Machine projekto. Limis.lt (tikrinta 2022-01-08).
- ↑ Mažasis Ungutas (wikimapia.org)