Karlsrūjės universitetas

Karlsrūjės universitetas
vok. Universität Karlsruhe (TH)
Universitaet Karlsruhe Ehrenhof 1.jpg
Įkurtas1892 m.
TipasValstybinis
Darbuotojų3987 (2009 m.)
Studentų18 748 (2009 m.)
VietaKarlsrūhė, Badenas-Viurtembergas
Svetainėwww.uni-karlsruhe.de

Karlsrūjės technikos universitetas arba Fridericiana (vok. Universität Karlsruhe (TH)) – seniausias technikos universitetas Vokietijoje ir ketvirtas Europoje po Paryžiaus, Prahos ir Vienos technikos universitetų. 2009 m. spalio 1 d. sujungtas su Karlsrūjės mokslo tyrimų centru į Karlsrūjės technologijos institutą (Karlsruher Institut für Technologie).

IstorijaKeisti

Įkurtas pagal Prancūzijos technikos mokyklų modelį 1825 m. kaip politechnikos mokykla, 19021967 m. Fridericianos technikos aukštoji mokykla, nuo 1967 m. Karlsrūjės Fridericianos universitetas. 1904 m. leista studijuoti moterims. 1969 m. pirmasis Vokietijoje pradėjo rengti diplomuotus programuotojus, 1972 m. įsteigtas Informatikos fakultetas.

Universitete 1888 m. Heinrichas Hercas atrado elektromagnetines bangas, 1897 m. Ferdinandas Braunas sukonstravo pirmąjį elektroninio spindulio vamzdelį. Trys universiteto mokslininkai yra gavę Nobelio premiją. Leido leidinius „Frideridana“, „Uni-Informationen Karlsruhe“.[1]

StruktūraKeisti

  • Architektūros fakultetas
  • Chemijos ir biomokslų fakultetas
  • Chemijos inžinerijos fakultetas
  • Ekonomikos mokslų fakultetas
  • Elektrotechnikos ir informacinės technikos fakultetas
  • Fizikos fakultetas
  • Humanitarinių ir socialinių mokslų fakultetas
  • Informatikos fakultetas
  • Inžinerinės statybos, geografijos ir aplinkosaugos fakultetas
  • Mašinų gamybos fakultetas
  • Matematikos fakultetas
  • 90 institutų
  • Biblioteka, įkurta 1840 m., fakultetų ir institutų bibliotekos
  • Botanikos sodas.

StudentaiKeisti

Universitete studijavo: Karlas Bencas, Dyteris Cetšė, Edvardas Teleris.

LietuviaiKeisti

Universitete studijavo: Edmundas Jasiūnas, Bronius Masiokas.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Karlsrujės universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 714 psl.
 

Vikiteka

Koordinatės: 49°00′34″ š. pl. 8°24′42″ r. ilg. / 49.00944°š. pl. 8.41167°r. ilg. / 49.00944; 8.41167