Karlis Miesniekas
Gimė 1887 m. sausio 31 d. (133 metai)
Jaunpiebalga, Cėsių rajonas
Mirė 1977 m. spalio 25 d. (90 metų)
Ryga

Karlis Miesniekas (latv. Kārlis Miesnieks, 1887 m. sausio 31 d. Jaunpiebalga, Cėsių rajonas1977 m. spalio 25 d. Ryga) – latvių tapytojas.

BiografijaKeisti

19111915 m. mokėsi A. Štiglico technikos piešimo mokykloje Sankt Peterburge. 19221953 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; nuo 1947 m. profesorius.

KūrybaKeisti

Nuo 1920 m. dalyvavo parodose. Nutapė realistinių psichologinių portretų („Autoportretas“ 1922 m., „Darbininkas“ 1923 m., „Mildos Bermans portretas“ 1925 m.), teminių kompozicijų („Mitingas prie bažnyčios 1905 m. vasarą“ 1956 m.), lyriškų gamtos peizažų („Meškeriotojas“ 1930 m., „Latvijos miškas“ 1953 m.), altorinių paveikslų („Jėzus Kristus alyvų sode“ 1939 m., Lielvardės liuteronų bažnyčioje). Kūrybai būdinga realistinė vaizduosena, vientisas koloritas.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Karlis Miesniekas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 50 psl.