Karalienės liūnas

Koordinatės

55°29′29″š. pl. 25°03′30″r. ilg. / 55.49142°š. pl. 25.05836°r. ilg.

Vieta

Anykščių rajono savivaldybė

Seniūnija

Anykščių seniūnija

Plotas

0,253 ha

Registro Nr.

0310300010004 (identifikavimo kodas)

Karalienės liūnas – šaltinis,^[1] esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m.^[2] Įrengtas dviračių takas ir kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką.^[3]

Šaltinis užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas tuo, kad atsiveria Šventosios senvagėje. Debitas 1–2 l/s. Šaltinio vanduo gėlas, kalcio magnio natrio hidrokarbonatinis. Mineralizacija siekia 350–400 mg/l.

Geologinis aprašymas

Karalienės liūnas yra Šventosios upės slėnio dešiniosios pusės viršsalpinėje terasoje prie pat stataus slėnio šlaito (papėdėje), kurio aukštis >20 m. Šios viršsalpinės terasos aukštis apie 65 m. Aukščių skirtumas tarp Karalienės liūno ir vietinės erozinės bazės siekia apie 3,5 m.

Uolienos, iš kurių į Karalienės liūną srūva požeminis vanduo, greičiausiai yra tarpmoreninės smėlingos uolienos Šventosios upės slėnio šlaito apačioje ir aliuvinis įvairiagrūdis smėlis. Vadinasi, į Karalienės liūną nuolatos suteka tarpmoreninių vandeningų horizontų ir gruntinis vanduo.

Šaltinis yra krentantis, išsklaidytas netaisyklingos formos pelkėje (vienas galas susiaurėjęs), jos matmenys: ilgis – apie 45 m, plotis – iki 30 m, gylis – 6-7 m, plotas – apie 0,14 ha. Tai išlikęs Šventosios upės senvagės fragmentas su vietomis klampiais krantais. Vandens perteklius iš Karalienės liūno nuteka mažu upokšniu per griovį į senvagę Šventosios slėnio žemesnėje terasoje.

Karalienės liūno debitas, išmatuotas 1989 m. liepos 13 d. paraboliniu slenksčiu nuotėkio upokšnyje (griovyje) už 10 m nuo Karalienės liūno krašto buvo 1,56 l/s, arba 134,78 m³ per parą.

Šaltinio vanduo yra melsvai žalsvas (pavasarį – bespalvis), skonis kaip pelkės vandens. Vasarą Karalienės liūno paviršius pasidengia plūduriuojančia augalija. Iš liūno nutekančio vandens (priedugninio jo sluoksnio) temperatūra siekia 9,5 °C (1990.08.14 duomenys).

Liūno dugnas tamsus, dumblėtas, iš jo nutekančio upokšnio vagoje yra rusvų apnašų.

Pagrindiniai duomenys

Šaltinio duomenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:^[2]

plotas – 0,253 ha
debitas – 1,56 l/s
bendra vandens mineralizacija – 619,0 mg/l

Legendos

Pasakojama, kad šioje vietoje į liūno gelmes nugarmėjusi karalienė kartu su savo karieta, varoma obuolmušių žirgų. Kita legenda byloja, kad vaidilutė kūreno deivės Mildos aukurą ir nusiskandino, kadangi nenorėjo krikštytis.

Galerija

Nuoroda į liūną Ažuožeriuose, kryžkelėje prie paskenduolės Veronikos stogastulpio
Aikštelė pakeliui žemyn į slėnį, link liūno
Poilsio aikštelė liūno pakrantėje
Informacinis stendas lankytojams apie Karalienės liūną