Karališkasis nacionalinis parkas
| Karališkasis nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
 Paplūdimiai pietinėje parko dalyje
| |
| Vieta: |  Australija(  Naujasis Pietų Velsas)
|
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Sidnėjus |
  Karališkasis nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 34°07′38″ p. pl. 151°03′48″ r. ilg. / 34.12722°š. pl. 151.06333°r. ilg. |
| Plotas: | 150,68 km²[1] |
| Įkurtas: | 1879 m. |
| Valdymas: | NSW National Parks and Wildlife Service |
 Vikiteka: |
Karališkasis nacionalinis parkas |
Karališkasis nacionalinis parkas (angl. Royal National Park) – saugoma gamtos teritorija Australijoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje, Sidnėjaus aglomeracijos pietinėje dalyje, 29 km į pietus nuo miesto centro. Plotas 15 068 ha. Įkurtas 1879 m. – seniausias Australijoje ir antras pagal senumą pasaulyje (po Jeloustono nacionalinio parko). Iki 1955 m. vadintas tiesiog „Nacionaliniu parku“, dabartinis pavadinimas suteiktas karalienės Elžbietos II vizito Australijoje 1954 m. garbei.[2][3] 2006 m. gruodį įtrauktas į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą.[1]
Parkas užima gilių slėnių išraižytą Voronoros plynaukštės dalį Tasmano jūros pakrantėje tarp Sidnėjaus ir Vulongongo miestų. Šiaurėje parką riboja Hakingo upės estuarija, vakaruose – Sidnėjaus–Vulongongo geležinkelis. Pietuose parkas baigiasi ties Otfordo gyvenviete. Jūros pakrantei būdingos stačios uolos su įsiterpusiomis nedidelėmis įlankomis ir paplūdimiais. Parko teritorijos geologinį pagrindą sudaro triaso sistemos Hoksberio smiltainis, vietomis padengtas naujesniais Vajanamatos skalūno sluoksniais.
Parkas pasižymi didele bioįvairove palyginti mažame plote. Jo teritoriją dengia krūmynai, atogrąžų miškai, drėgnieji eukaliptų miškai, žole apaugę retmiškiai, sūriavandenės ir gėlavandenės šlapynės. Parke suskaičiuota virš 1000 augalų rūšių, iš kurių 26 – retos arba nykstančios. Aptikta 43 žinduolių (iš jų 16 – šikšnosparnių[1]), 241 paukščių (iš jų 140 – sėslios), 30 varliagyvių, 40 roplių ir šimtai bestuburių rūšių.[4]
Parke gausu kusų, nykštukinių voverinių skraiduolių, šikšnosparnių, valabių, pasitaiko koalų. 26 iš 43 žinduolių rūšių registruotos drėgnojo eukaliptų miško ir atogrąžų miško ekosistemose Hakingo upės baseine. Labiausiai žinomos ir gausiausios paukščių populiacijos – didžiųjų geltonkuodžių kakadu, raudonųjų rozelų, juodųjų geltonausių kakadu, kukabarų, daugiaspalvių loriketų. Uolose prie Hakingo upės lizdus suka lyrauodegiai. Parke yra ir introdukuotų žinduolių bei paukščių rūšių (kačių, šunų, lapių, danielių, karčiuotųjų zambarų, graužikų, ančių ir kitų), kai kurias iš jų stengiamasi išnaikinti.[4]
Parkas daugiausiai lankomas Sidnėjaus poilsiautojų. Populiariausia veikla – žygiai pėsčiųjų takais, piknikų rengimas, banglenčių sportas, žvejyba.[5] Yra išlikusių aborigenų uolų piešinių.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Royal National Park and Garawarra State Conservation Area, Sir Bertram Stevens Dr, Audley, NSW, Australia, Australian Heritage Database, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-10-28.
- ↑ National Parks, Culture and Recreation Portal, Australian Government. Archyvuota 2006-08-25. Nuoroda tikrinta 2020-10-28.
- ↑ Alison Wishart, The 1954 Royal Tour of Queen Elizabeth II, State Library of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-10-28.
- ↑ 4,0 4,1 The Royal National Park Archyvuota kopija 2020-10-31 iš Wayback Machine projekto., Bundeena Kayaks. Nuoroda tikrinta 2020-10-28.
- ↑ Royal National Park, NSW, Aussie Towns. Nuoroda tikrinta 2020-10-29.
Nuorodos redaguoti
- Royal National Park Archyvuota kopija 2020-11-04 iš Wayback Machine projekto., NSW National Parks and Wildlife Service