41°21′07″ š. pl. 53°35′43″ r. ilg. / 41.35194°š. pl. 53.59528°r. ilg. / 41.35194; 53.59528

Kara Bogaz Golas iš palydovo 1995 m.
Nedidelis kanalas, jungiantis Kaspijos jūrą su įlanka.

Kara Bogaz Golas (turkm. Garabogazköl 'juodojo sąsiaurio ežeras') – druskinga Kaspijos jūros įlanka šiaurės vakarų Turkmėnijoje. Užima 15–18 000 km² plotą. užlieta žemuma. Kara Bogaz Golą nuo Kaspijos skiria siauras sausumos ruožas: vienoje jo vietoje yra siauras kanalas, kuriuo patenka jūros vanduo. Įlankoje vandens lygis sezoniškai kinta.

1980 m. Kara Bogaz Golą ir Kaspiją jungiantis kanalas užtvertas užtvanka, baiminantis, kad Kaspijos jūra gali išdžiūti. Kara Bogaz Golas tuo metu virto druskos lyguma. 1992 m. užtvanka atverta, ir įlanką vėl užliejo vanduo. Ši įlanka yra didžiausia pasaulyje mirabilito gavybos vieta.[1][2]

Įlankos druskingumas siekia apie 35 %.[3] Dėl šios priežasties beveik nėra jūrinės augmenijos. Daugiausiai druskos nuosėdų susikaupę pietiniame krante, kur ji buvo išgaunama vietos gyventojų nuo praėjusio amžiaus 3-io dešimtmečio. 4-ame dešimtmetyje druskos pramonė persikėlė į šiaurės vakarus šalia Bekdašo miesto. Nuo 6-o dešimtmečio dėl vertingesnių druskų rūšių pumpuojami požeminiai vandenys, esantys žemiau įlankos dugno. 1963 m. Bekdaše pradėtas statyti modernus druskų gavybos fabrikas, baigtas 1973 m.

Kelias per įlanką skiriančią seklumą. Dešinėje – Kara Bogaz Golas, kairėje – Kaspijos jūra

Šaltiniai redaguoti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 195
  2. Kara Bogaz Golas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-24.
  3. Aladin, Nicolai; Plotnikov, Igor (2004). Lake Basin Management Initiative – The Caspian Sea