Karūnos didysis vėliavininkas

Karūnos didysis vėliavininkas (lenk. chorąży) – vienas iš Lenkijos karalystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų bei Lenkijos kariuomenės jaunesnysis karininkas.

Karūnos didysis vėliavininkas Sebastianas Sobieskis 1605 m.

Karūnos didžiojo vėliavininko pareigybę įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis, pareigybė perimta iš viduramžių riterių, kurie savo kariniuomenės smulkesnius dalinius vadindavo vėliavomis, nes paprastai dalinį sudarydavo vienos riterio valdos šauktiniai kariai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje savo vėliavas turėjo atskiros žemės, didikų valdos ir giminės, taip pat karaliaus dvarai. Kariuomenės vėliava dabartiniu supratimu atitinka kuopą.

ĮgaliojimaiKeisti

Vėliavininkas buvo valstybinės vėliavos saugotojas ir jos nešėjas per svarbiausias dvaro ceremonijas, karaliaus karūnavimą ar laidotuves. Stovėdavo monarcho dešinėje. Po 1633 m., kai Karūnos didysis ginklininkas faktiškai perėmė vėliavnešio pareigas, ši pareigybė tapo tituline, pareigos buvo laikomos nors ir simbolinėmis, bet garbingomis.

Karūnos dideji vėliavininkaiKeisti

Paveiikslas Kadencija Asmuo Einamos pareigos
Tolesnė karjera
  Martynas iš Vracimavičių buvo Jogailos vėliavininkas
  Motiejus Grušeckis buvo Jogailos vėliavininkas
  1581 Marekas Sobieskis
  1596 Sebastijanas Sobieskis
  1641 Aleksandras Koniecpolskis
  1660 Andžejus Potockis
  1676 Jeronimas Augustinas Liubomirskis
  1680-1683 Mikalojus Jeronimas Seniavskis
  1685 Aleksandras Polanovskis
  1687-1693 Jonas Stanislovas Jablonovskis
  1693-1723 Aleksandras Janas Jablonovskis
  1724-1746 Janas Klemensas Branickis
  1746-1753 Jurgis Ignotas Liubomirskis
  1753-1773 Karolis Vielopolskis
  1773-1774 Pranciškus Ferdinandas Liubomirskis
  1774-1780 Stanislovas Feliksas Potockis
  1780-1784 Juozapas Jonas Vandalinas Mnišekas
  Stanislovas Jurgis Vandalinas Mnišekas Pareigybė panaikinta po
Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

Kiti straipsniaiKeisti