Karčiuotė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tacca chantrieri | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šviesioji karčiuotė (Tacca integrifolia) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Karčiuotė (Tacca) – vienintelė karčiuotinių (Taccaceae) šeimos augalų gentis. Paplitusi Pietryčių Azijoje.
Ilgą laiką karčiuotė buvo priskiriama dioskorėjinių (Dioscoreaceae) augalų šeimai.
Karčiuočių gentis susideda iš ilgaamžių žolinių augalų, kurie turi trumpastiebį šakniastiebį arba stiebagumbį. Visas, išskyrus vieną rūšį, galima rasti Azijoje. Keturios Azijoje aptinkamos Tacca rūšys turi patrauklius, ištisus lapus. Iš pažiedžių žemyn nutįsta ilgi siūliški ūsai, kurie, priklausomai nuo rūšies, gali būti pėdos ilgio arba ilgesni.
Gėlės žydėjimas prasideda tada, kai yra užauginami 2–3 visiškai susiformavę lapai. Kiekvienas augalas suformuoja mažiausiai 6 sudėtinius vaisius, šiltaisiais mėnesiais – 12. Karčiuotės nėra tinkamos daryti puokštėms ar laikyti pamerktas, augalas labai greitai vysta po nupjovimo, nesvarbu net jei būna akimirksniu pamerktas į vandenį.
Tacca genties nepuola jokios ligos. Vieninteliai kenkėjai – sraigės ir šliužai.
Rūšys redaguoti
Yra 31 rūšis. Keletas atstovų:
- Rudoji karčiuotė (Tacca chantrieri)
- Tacca flabellata
- Šviesioji karčiuotė (Tacca integrifolia)
- Liūtpėdinė karčiuotė (Tacca leontopetaloides)
- Tacca palmata
- Tacca plantaginea