Kapinis kiškis
| Lepus capensis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lepus capensis | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
 Lepus capensis paplitimas | ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lepus capensis Linnaeus, 1758 |
Kapinis kiškis (Lepus capensis) – kiškinių šeimos žinduolis, paplitęs nemiškingose Afrikos teritorijose, kai kuriose Arabijos pusiasalio bei Pakistano srityse, Irane.
Fizinės savybės redaguoti
Kūnas grakštus, uodega pūkuota. Galva ovalo formos, ausys gali užaugti net iki 14 centimetrų ilgio. Užpakalinės kojos labai tvirtos ir stiprios. Kapinio kiškio kailis rudai imbierinės spalvos, viršutinėje kūno dalyje pasitaiko juodų dėmių. Kojų ir pilvo vidinės dalys neretai baltos, kaklas - ryškiai imbierinio atspalvio.
Buveinė redaguoti
Kapinis kiškis paprastai gyvena atvirose vietovėse: pievose, ganyklose, dirbamuose laukuose, smėlėtose dykvietėse, tačiau stengiasi išlikti arti gyvatvorių, miškų bei kitų tankmių. Šie gyvūnai prisitaikę prie karšto klimato, todėl juos galima aptikti ir ypač sausringose vietovėse, dykumose.
Dauginimasis redaguoti
Poravimosi sezonas prasideda sausį ir trunka iki birželio mėn. Kiškiukai gimsta kovo–spalio mėnesiais. Nėštumas paprastai trunka apie 40 dienų. Per sezoną patelė išveda vidutiniškai tris vadas po 1–6 kiškiukus.
Mityba redaguoti
Kapinis kiškis yra žoliaėdis. Minta sodinukais, grūdais, sėklomis, medžių žieve, uogomis, daržovėmis ir grybais.