Kantaučiai
Kantaučiai | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°54′22″š. pl. 22°03′11″r. ilg. / 55.906°š. pl. 22.053°r. ilg.Koordinatės: 55°54′22″š. pl. 22°03′11″r. ilg. / 55.906°š. pl. 22.053°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Žlibinų seniūnija | |
Gyventojų | 330 | |
![]() |
Kantaučiai | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Контовце[2] |
Kantaučiai – kaimas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Žlibinų seniūnijoje, 12 km į rytus nuo Plungės, 3 km į šiaurės rytus nuo Žlibinų. Kontautėlių seniūnaitija. Yra paštas (LT-90006).
Pro kaimą teka Sausdravas. Į šiaurės rytus nuo kaimo yra Vilkaičių geomorfologinis draustinis.
IstorijaKeisti
Kantaučiai žinomi nuo XVII a., 1692 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1713 m. Kantaučiai gavo privilegiją rengti savaitinį turgų, o 1779 m. – turgų ir metinius prekymečius. 1905 m. gruodžio 15 d. kaime vyko politiniai mitingai ir demonstracijos prieš caro valdžią.
1852 m. pastatyta medinė Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, joje yra dailės paminklas paveikslas „Marija rožančinė“.
1880 m. atidaryta pradžios mokykla, 1951–2001 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2001 m. Kantaučių pagrindinė mokykla. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikia ambulatorija, kultūros centras, biblioteka.[3] Kaimas visada vadinosi Kontaučiai. Pavadinimas Kantaučiai atsirado tik apie 1976 metus.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1948 m. | Kantaučių apylinkės centras | |
1950–1995 m. | Žlibinų apylinkė | Plungės rajonas |
1995 | Žlibinų seniūnija | Plungės rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m. | ||||||||
1841 m. | 1865 m.*[2] | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
184 | 118 | 290 | 242 | 193 | 315 | 327 | ||
1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
412 | 440 | 450 | 396 | 330 | - | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonėsKeisti
Kaime gimė:
- Kazys Eitutavičius (1833–1906) – Lietuvos kunigas, knygnešys.
- Adomas Žeimys-Žeimavičius (1854–1909) – Lietuvos kunigas, Katalikų bažnyčios istorikas ir literatas.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 713 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Kantaučiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 342 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kantaučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 44 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kantaučiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 203-204
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
NuorodosKeisti
- Kontaučiai (Kantaučiai). Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 82 psl.
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.