Kanadiečiai
| Kanadiečiai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~35–40 mln. |
| Populiacija šalyse |  Kanada: 36 mln.[1] Jungtinės Amerikos Valstijos: ~1 mln. Honkongas: 300 tūkst. Didžioji Britanija: 73 tūkst. Prancūzija: 60 tūkst.
|
| Kalba (-os) | anglų, prancūzų |
| Vėliava | 
|
| Religijos | krikščionybė (protestantai, ypač anglikonai; katalikai) ir kt. |
| Giminingos etninės grupės | amerikiečiai, įvairios Europos tautos (ypač anglai, airiai, velsiečiai, škotai, prancūzai, vokiečiai, olandai ir kt.), indėnai (algonkinai ir kt.) |
Kanadiečiai (angl. Canadians, pranc. Canadiens, Canadiennes) – Šiaurės Amerikos tauta, susiklosčiusi Kanadoje. Populiacija – apie 35–40 mln. žmonių. Gyvena ne tik Kanadoje, bet ir JAV, mažiau – Honkonge, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Australijoje ir kt. Susidaro iš dviejų pagrindinių grupių – anglakalbių kanadiečių (didesnioji dalis) ir prancūzakalbių kanadiečių. Taip pat į kanadiečių sudėtį patenka daug asimiliuotų vokiečių, anglų, italų, olandų, ukrainiečių, žydų, lenkų, amerikiečių ir kt., taip pat asimiliuotų indėnų (metisų). Vartoja anglų ir prancūzų kalbas. Dauguma tikinčiųjų anglakalbių priklauso protestantiškai Jungtinei Kanados bažnyčiai ir Kanados anglikonų bažnyčiai, taip pat yra baptistų, liuteronų, presbiterionų ir kt. protestantų, o dauguma prancūzakalbių kanadiečių – katalikai.
Kanadiečiai susidarė į Šiaurės Ameriką XVI–XX a. keliantis europiečiams (tiesiogiai bei per JAV). Pirmiausia kėlėsi anglai, škotai, airiai, valai, mažiau vokiečiai ir olandai, o vėliau kėlėsi kitos tautos. Pirmoji britų kolonija Kanadoje buvo Niufaundlandas, o 1713 m. užkariavę Akadiją, britai ėmė skverbtis į žemyną.
XVII a. prancūzai Šv. Lauryno upės slėnyje įsteigė Naujosios Prancūzijos koloniją, o prie Fandžio įlankos – Akadiją. Pastarąją 1713 m. užėmė anglai. Didelė imigracija iš Britanijos bei kitų šalių greitai pavertė prancūzus mažuma, tačiau šie išlaikė tautinę savimonę, gyveno sutelktai, retai sudarė mišrias santuokas, laikėsi katalikybės, todėl išsilaikė kaip atskira tautinė grupė anglakalbių apsuptyje. 1969 m. prancūzų kalba greta anglų paskelbta valstybine.[2] XX a. II pusėje labai sustiprėjo prancūzakalbių kanadiečių judėjimas dėl tapatybės išsaugojimo, išryškėjo separatistinės tendencijos. Kanadiečiai prancūzai pasiekė, kad Kvebeko provincijos mokyklose dėstomoji kalba būtų prancūzų, jų pastangomis priimtas įstatymas, skatinantis prancūzų imigraciją.[3]
Prancūzakalbiai Kanadoje gyvena daugiausia Kvebeko provincijoje (mažiau – N. Braunsvike, šiaurės ir rytų Ontarijuje, škotų kilmės – Ontarijuje, Britų Kolumbijoje, Albertoje, N. Škotijoje, Princo Edvardo saloje (joje daug ir airių), vokiečiai susitelkę daugiausia prerijose (Saskačevane, Albertoje, Manitoboje), prerijose įsikūrė ir daug atvykėlių iš Rytų Europos (lenkų, ukrainiečių, kroatų ir kt.). Anglų kilmės kanadiečiai sudaro daugumą beveik visose provincijose, bet svarbiausios jų santalkos vietos yra pietų Ontarijas, Niufaundlandas ir Britų Kolumbija.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ įskaitant indėnus, inuitus, naujus atvykėlius
- ↑ Канадцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
- ↑ kanadiẽčiai prancūzai. Kanadiečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007