Kanadų kalba
Kanadų kalba ಕನ್ನಡ | |
Kalbama | Indija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | >43 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 23 Indijoje |
Kilmė | dravidų pietų dravidų tamilų–kanadų kanadų–badagų kanadų |
Rašto sistemos | kanadų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Indija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | kn |
ISO 639-2 | kan |
ISO 639-3 | kan |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Kanadų kalba |
Kanadų kalba (ಕನ್ನಡ = kannaḍa) arba kanarų kalba – viena pagrindinių dravidų šeimos kalbų ir viena iš oficialių kalbų Indijoje. Ja ir įvairiais jos dialektais kaip gimtąja kalba kalba apie 43–50 mln. žmonių (kanadų). Tai oficiali Karnatakos valstijos kalba bei viena valstybinių Indijos Respublikos kalbų. Taip pat vartojama vietomis Keralos, Tamilnado, Maharaštros, Andhra Pradešo valstijose, taip pat ten, kur gyvena kanadų išeivija (JAV, Jungtinėje Karalystėje).
Yra 3 pagrindinės tarmių grupės: pakrantės, centrinė ir rytinė, joms priklauso apie 20 teritorinių tarmių.
Kalba užrašoma kanadų raštu, panašiu į telugų raštą.
Istorija
redaguotiSkiriama ankstyvoji senoji literatūrinė (iki X a.), senoji (X–XII a.), vidurinių amžių (XII–XVIII a.), dabartinė (nuo XIX a.) kanadų kalba. Seniausi rašto paminklai iš V–VII amžiaus.
Gramatinės ypatybės
redaguotiKanadų kalbai būdinga agliutinacija su priesagine žodžių ir gramatinių formų daryba. Turi 3 gimines, 2 skaičius, 7 linksnius. Paplitę pastovūs veiksmažodžių junginiai su pagrindiniu žodžiu einančiu padalyviu. Sakinio žodžių tvarka pastovi, tarinys dažniausiai būna sakinio gale.
Leksikoje gausu skolinių iš sanskrito, hindi, marathų kalbos.[1]
Nuorodos
redaguoti- ↑ Kazimieras Seibutis. Kanadų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006