Kančioginas
- Apie ežerą žr. Kančioginas (ežeras).
| Kančioginas | ||
|---|---|---|
  Kančioginas |
||
| 55°13′48″š. pl. 26°20′42″r. ilg. / 55.230°š. pl. 26.345°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Ceikinių seniūnija | |
| Gyventojų | 37 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Konciarzyno, Konciarzyn, Kanciarzyn, rus. Концяржинъ | |
Kančioginas (Kunčioginė, Kančiogina) – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 6 km į pietryčius nuo Ceikinių, Sirvėtos RP pakraštyje. Seniūnaitijos centras. Praeina keliai 1428 Ceikiniai–Kančioginas , 4401 Švenčionys–Mielagėnai–Andriejauka .
Savita planinė kaimo struktūra, vertingas liaudies architektūros kompleksas. Vakariniu kaimo pakraščiu teka upelis Kančiogina, pietvakariuose telkšo ežeras Kančioginas.
Etimologija
redaguoti
Kaimo vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo ežero vardo Kančióginas, kuris galbūt asmenvardinės kilmės (vardo *Kantiginas, *Kanciginas, *Kančiaginas ar panašiai).[2]
Pastarųjų kilmę aiškina liaudies etimologija. Anot padavimo, ežero vietoje kadaise buvęs galingas ir turtingas miestas, bet jį užpuolę svetimšaliai ir nužudę valdovą. Jo duktė gražuolė Sirvėta nubėgusį pas kryžiuotį Bėlį ir prašiusi išgelbėti gimtąjį miestą, bet buvę per vėlu. Iš merginos lūpų išsiveržę tik žodžiai „Dieve! Nors kančioj apgink!“ Ir apgynė dievas – miesto vietoje atsivertė praraja, kurion prasmego ir užpuolikai, ir gynėjai. O Sirvėta ir Bėlys pavirtę ežerais ir nuskubėję link prarajos upeliais.[3]
Istorija
redaguoti| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX–XX a. pr. | Zablatiškės valsčius | Švenčionių apskritis (Rus.) |
| ?–1947 m. | Mielagėnų valsčius | Švenčionių apskritis (Lenk.) |
| 1947–1950 m. | Ceikinių valsčius | |
| 1950–1954 m. | Kančiogino apylinkės centras | Ignalinos rajonas |
| 1954–1995 m. | Ceikinių apylinkė | |
| 1995– | Ceikinių seniūnija | Ignalinos rajono savivaldybė |
XIX a. Kančiogino kaimas buvo Švenčionių apskrities Zablatiškės valsčiuje; apylinkės centras. Buvo koplyčia.[4] LenkmečiuvVeikė lietuviška mokykla, Šv. Kazimiero draugijos skyrius (iki 1936 m.). Nuo 1950 m. – Kančiogino apylinkės centras, vėliau priklausė Ceikinių apylinkei.[5]
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1866 m. | 1905 m.[6] | 1931 m.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 83 | 149 | 98 | 80 | 94 | 78 | ||
| 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2003 m. | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | ||
| 68 | 67 | 68 | 52 | 37 | - | ||
| |||||||
- Žymūs žmonės
- Mykolas Smagurauskas (1935–1992), aktorius.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 153
- ↑ Konciarzyn. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 323 psl. (lenk.)
- ↑ enciklopedija.ignalinosvb.lt
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Ceikiniai – 5 km | Mielagėnai – 6 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
