Kampanija
Kampanija (it. Campania) – pietinės Italijos regionas.[1] Vakaruose ir pietvakariuose ribojasi su Tirėnų jūra, šiaurėje su Lacijumi ir Molize bei rytuose su Bazilikata ir Apulija. Tai tankiausiai gyvenamas (419 gyv./km²) bei antras pagal gyventojų skaičių (beveik 6 mln.) Italijos regionas, sostinė Neapolis.
Kampanija it. Campania | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Italija | ||||||
Zona | Pietinė Italija | ||||||
Administracinis centras | Neapolis | ||||||
Provincijos | Avelino, Benevento, Kazertos, Neapolio, Salerno | ||||||
Komunų skaičius | 551 | ||||||
Prezidentas | Antonio Bassolino | ||||||
Gyventojų | 5 701 931 | ||||||
Plotas | 13 595 km² | ||||||
Tankumas | 419 žm./km² | ||||||
Vikiteka | KampanijaVikiteka |
- Kitos reikšmės – Kampanija (reikšmės).
Krašto pavadinimas kilęs iš lot. campus 'laukas, lyguma'.[2]
Gyventojai
redaguotiKampanijos gyventojai turi turtingą bendrą istoriją, bet provincijos tapatybė yra stipresnė nei regioninė, tad žmonės iš Neapolio provincijos (kurie sudaro pusę Kampanijos gyventojų) vadina save Neapolitan, o Salerno provincijos – Salernitan (vietine kalba Salernitani). Neskaitant pietų italų, vietiniai gyventojai taip pat save sieja su graikais, ypač dėl Didžiosios Graikijos ir graikų-romėnų kultūros. Tai iliustruoja posakis „una faccia, una razza“ (Vienas veidas, viena rasė)[3]. Vidutinis Kampanijos italas turi 15 procentų graikiškos priemaišos[4], o šis skaičius žymiai mažesnis šiaurės Italijoje.
Priešingai nei šiaurės ir vidurio Italijoje, į Kampaniją neatvyko daug emigrantų. Italijos nacionalinis statistikos institutas apskaičiavo, kad 2007 m. sausį Kampanijoje gyveno 98 052 užsienyje gimę emigrantai. Tai yra 1,7 % regiono gyventojų[5]. Pagrindinė priežastis yra ta, jog šiaurėje yra geresnė galimybė įsidarbinti nei Pietų Italijoje.
Didžiausi miestai
redaguoti
|
Istorija
redaguotiKampanija kažkada buvo senovės graikų kolonija, vėliau užkariauta senovės romėnų. Viduramžiais regionas buvo arabų valstybės dalis, XI a. atiteko Šventajai Romos imperijai.
Žymios vietos
redaguotiIšnašos
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 190
- ↑ В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
- ↑ Greek Italy Archyvuota kopija 2008-12-07 iš Wayback Machine projekto. 2007 m. lapkričio 20 d.
- ↑ Pub Med Central Archyvuota kopija 2020-05-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Statistiche demografiche ISTAT Archyvuota kopija 2009-04-26 iš Wayback Machine projekto.
Italijos sritys | |
---|---|
Abrucai | Aostos slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas |