Kaljaris
Kaljaris (it. Cagliari, sard. Casteddu) – uostamiestis Sardinijoje (Italija), provincijos centras. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, naftos, chemijos pramonė. Svarbus jūrų uostas. Yra universitetas,[1] archeologijos muziejus, botanikos sodas, konservatorija. Pajūrio kurortas.[2]
Kaljaris it. Cagliari | |
---|---|
Miesto rotušė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Italija |
Regionas | Sardinija |
Provincija | Kaljario provincija |
Meras | Paolo Truzzu |
Gyventojų | 154 460 |
Plotas | 85,45 km² |
Tankumas | 1 808 žm./km² |
Pašto kodas | 09100 |
Tel. kodas | 070 |
Vikiteka | Kaljaris |
Miesto globėjas (-ai) | Šv. Saturninas |
Kirčiavimas | Kãljaris (rom. Karãlai) |
Istorija
redaguotiMiestas buvo įkurtas finikiečių, VII a. pr. m. e., kaip Karalis (finik. 𐤊𐤓𐤋𐤉 = krly, lot. Caralis). Vietovardis neaiškios, greičiausiai ikiindoeuropietiškos kilmės. Bandytas sieti su regione dažnai sutinkamu sandu kar, spėjamai reiškiančiu 'uola'.[3]
238 m. pr. m. e. Sardinija atiteko Romos respublikai. Per pilietinį karą tarp Cezario ir Pompėjaus rėmė pastarąjį, o Karalio pavyzdžiu pasekė kiti Sardinijos miestai. Seksto Pompėjaus leitenantui Menui tik čia jis sutiko pasipriešinimą, bet miestas pasidavė po trumpos apgulties.
Romos imperijos laikais Kaljaris buvo salos sostinė ir nors netapo kolonija, miesto gyventojai tapo Romos piliečiais. Krikščionybe mieste buvo nuo III a., o šimtmečio pabaigoje čia buvo vyskupas. IV a. vidury Kaljaryje vyskupu buvo Liuciferis Kaljarietis, kurio šventumas diskutuotinas. Žlugus Romos imperijai miestas su visa Sardinija atiteko vandalams, bet jis viduramžiais išlaikė svarbą.
XI a. Pizos respublika turėjo didelę įtaką Sardinijoje. XIV a. Kaljarį užėmė Aragono karalystė, vėliau valdė Ispanijos vietininkai. 1718 m. Sardinija atiteko Savojos dinastijai, kuri pasivadino Sardinijos karaliais. XVIII a. pabaigoje Prancūzijos revoliucionieriai bandė užimti miestą, bet sardiniečiai apsigynė. Jie tikėjosi iš Pjemonto didesnės autonomijos, o jos negavę sukilo. Netrukus Savojos dinastija atgavo valdžią saloje.
Po Italijos suvienijimo miestas pradėjo augti. Daug gražių pastatų atsirado, kai meras buvo Ottone Bacaredda. Šis meras taip pat nuslopiną vieną pirmųjų darbininkų sukilimą XX a.
Sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą bombardavo miestą 1943 m. vasarį, daug miestiečių pabėgo į kaimus. Tų metų rugsėjį vokiečių armija užėmė salą, bet greitai atsitraukė, kad sustiprintų pozicijas žemyne. Po karo miestas toliau augo.
Sportas
redaguotiFutbolas
redaguotiMieste žaidžia Cagliari Calcio klubas. Čia 1990 m. vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas.[4]
Miestai partneriai
redaguotiNuotraukos
redaguoti-
Kaljario Katedra
-
Naktinis Kaljaris
-
San Mišelio kalva
-
Viešas parkas
-
Šv. Saturnino bazilika
-
Rotušė
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Università degli Studi di Cagliari
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 188
- ↑ В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
- ↑ FIFA World Cup 1990 Group F