Kalio sorbatas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
kalio (2E,4E)-heksa-2,4-dienatas
CAS numeris 24634-61-5
PubChem 23676745
KEGG D02411
ChEBI CHEBI:77868
Cheminė formulė C6H7KO2
Molinė masė 150,22 g mol−1
SMILES CC=CC=CC(=O)[O-].[K+]
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t° 270 °C (irimas)
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 58,5 g/100 ml (100 °C)
tirpus etanolyje ar propilenglikolyje
silpnai tirpus acetone
labai menkai tirpus chloroforme, eteryje
netirpus benzene
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

1
2
0
 
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Kalio sorbatas (angl. Potassium sorbate), E202sorbo rūgšties kalio druska, kurios formulė yra CH3CH=CH-CH=CH-CO2K. Tai balta medžiaga, labai tirpi vandenyje (58,2% 20 °C). Daugiausia naudojamas kaip maisto konservantas (E202).[1] Kalio sorbatas efektyviai veikia kaip konservantas maisto produktuose, vyne, asmeninės higienos priemonėse. Natūrali sorbo rūgštis aptinkama kai kuriose uogose, tačiau pasaulio pramonėje naudojama sorbo rūgštis, iš kurios gaminamas ir kalio sorbatas, yra sintetinė.

Kalio sorbatas pramonėje gaminamas kalio hidroksidu neutralizuojant sorbo rūgštį. Pirmtakė sorbo rūgštis gaminama dviejų etapų procese kondensuojant krotono aldehidą ir keteną.[2][3][4]

Panaudojimas

redaguoti

Kalio sorbatas naudojamas pelėsių ir mielių augimui maisto produktuose (sūris, vynas, jogurtas, džiovinta miesa, sidras, bealkoholių ir vaisių sulčių gėrimai, kepiniai) slopinti.[5] Jis naudojamas gaminant klevo sirupą, pieno kokteilius.[6] [7] [8]

Jis naudojamas kaip ingredientas džiovintų vaisių produktuose. Kalio sorbato paprastai turi žolelių maisto papildai, nes jis stabdo pelėsių ir kitų mikrobų dauginimąsi ir tai pailgina laikymo trukmę. Į maisto produktus sorbato dedama tiek, kad susidaranti koncentracija nesukeltų šalutinių poveikių sveikatai.[9] Produktų etiketėse šis konservantas nurodomas kaip kalio sorbatas (angl. potassium sorbate) ar E202.

Kalio sorbatas įeina ir į kosmetikos priemonių receptūras, jis naudojamas mikroorganizmų vystymuisi stabdyti ir laikymo trukmei pailginti. Kai kurie kosmetikos ir farmacinių preparatų gamintojai kalio sorbatą naudoja vietoje parabenų. Kalio sorbatas gali būti naudojamas maisto medžiagų preparatuose, kurias ligoniai maitinami vamzdeliais tiesiai į skrandį, nes tai padeda sumažinti patogeninių bakterijų kiekį.[10]

Kalio sorbatas dar vadinamas vyno stabilizatoriumi, patekęs į vyną jis virsta sorbo rūgštimi. Pasibaigus aktyviai vyno fermentacijai ir nuskaidrinto vyno butelius sudėjus į lentynas kalio sorbatas stabdo tolesnį mielių dauginimąsi. Taip sustabdomas tolesnis vyno cukrų virtimas CO2 ir etanoliu. Tai svarbu saldintiems vynams, sorbato į juos dedama prieš pilstant į butelius. Sorbatas paprastai naudojamas kartu su kalio metabisulfitu. Kalio sorbatas dedamas į saldžiuosius, putojančius vynus, sidrus, taip pat į kai kuriuos stalo vynus, kurie po išpilstymo prastai išlaiko skaidrumą.

Kai kurie pelėsiniai grybai (pvz., kai kurios Trichoderma ir Penicillium padermės) ir mielės geba neutralizuoti sorbatus. Jie dekarboksilina sorbatus sudarydami trans-1,3-pentadieną. Pentadienas pasižymi būdingu žibalo ar naftos kvapu.[11]

Toksikologija

redaguoti

Kalio sorbatas dirgina odą, akis bei kvėpavimo takus.[12] Kai kurie tyrimai nurodo, kad sorbatai jau senai saugiai vartojami,[13] tačiau kai kurie in vitro tyrimai rodo, kad sorbatai yra genotoksiški ir mutageniški žmogaus kraujo ląstelėms. Kalio sorbatas, kaip aptikta, pažeidžia kraujo limfocitų DNR.[14] Kalio sorbatas dažnai naudojamas kartu su askorbo rūgštimi ir geležies druskomis, kurios didina jo efektyvumą, bet tokiomis sąlygomis gali susidaryti mutageniniai junginiai, kurie pažeidžia DNR.[15]

Tipiška sorbatų koncentracija maisto produktuose būna 0,025-0,100%, t. y., 100 g produkto būna 25-100 mg sorbatų. Leidžiama kasdieninė sorbatų dozė žmogui yra 12,5 mg/kg (arba 875 mg suaugusiam žmogui, sveriančiam 70 kg) pagal FAO/Pasaulio sveikatos organizacijos Maisto priedų ekspertų komitetą.[9]

Nuorodos

redaguoti
  1. Nordic Food Additive Database Archyvuota kopija 2008-05-02 iš Wayback Machine projekto. Nordic Working Group on Food Toxicology and Risk Assessment
  2. Erich Lück, Martin Jager and Nico Raczek "Sorbic Acid" in Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry, 2011, Wiley-VCH, Weinheim. doi:10.1002/14356007.a24_507.pub2
  3. patent process for commercial potassium sorbate Archyvuota kopija 2012-01-31 iš Wayback Machine projekto.
  4. CFNP TAP Review Archyvuota kopija 2014-06-11 iš Wayback Machine projekto.
  5. Erich Lück, Martin Jager and Nico Raczek "Sorbic Acid" in Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry, Wiley-VCH, Weinheim, 2000.doi:10.1002/14356007.a24_507
  6. „Ingredients - Vanilla Mc Shake“. Mc Donalds USA. Suarchyvuotas originalas 2017-10-30. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
  7. „Nutrition Information“. Mc Donalds UK. Suarchyvuotas originalas 2015-02-27. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
  8. „15 Horrifying Reasons to Never Let Anyone You Love Near a McDonald's“. Bin'scorner. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
  9. 9,0 9,1 „036. Sorbate, potassium (FAO Nutrition Meetings Report Series 40abc)“. Inchem.org. Nuoroda tikrinta 2013-02-22.
  10. Tulamait, Aiman; Laghi, F; Mikrut, K; Carey, RB; Budinger, GR (2005). „Potassium sorbate reduces gastric colonization in patients receiving mechanical ventilization“. J Crit Care. 20 (3): 281–287. doi:10.1016/j.jcrc.2005.03.002. PMID 16253799.
  11. The Soft Drinks Companion - A technical handbook for the beverage industry, Chapter 10
  12. „Potassium Sorbate“. Suarchyvuotas originalas 2009-06-09. Nuoroda tikrinta 2013-02-22.
  13. Tulamait, Aiman; Laghi, F; Mikrut, K; Carey, RB; Budinger, GR (2005). „Potassium sorbate reduces gastric colonization in patients receiving mechanical ventilization“. J Crit Care. 20 (3): 281–287. doi:10.1016/j.jcrc.2005.03.002. PMID 16253799.
  14. Mamur, Sevcan; Yüzbaşıoğlu, Deniz; Ünal, Fatma; Yılmaz, Serkan (2010). „Does potassium sorbate induce genotoxic or mutagenic effects in lymphocytes?“. Toxicology in Vitro. 24 (3): 790–4. doi:10.1016/j.tiv.2009.12.021. PMID 20036729.
  15. Kitano, K; Fukukawa, T; Ohtsuji, Y; Masuda, T; Yamaguchi, H (2002). „Mutagenicity and DNA-damaging activity caused by decomposed products of potassium sorbate reacting with ascorbic acid in the presence of Fe salt“. Food and Chemical Toxicology. 40 (11): 1589–94. doi:10.1016/S0278-6915(02)00119-9. PMID 12176085.