Kalio krateris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
58°22′22″ š. pl. 22°40′10″ r. ilg. / 58.37278°š. pl. 22.66944°r. ilg.
Kalio krateris (est. Kaali kraater) – devynių meteoritų kraterių grupė Estijoje, Saremos saloje. Susidarė maždaug prieš 4000 metų ir yra vienas vėliausiai Žemėje susidariusių smūginių kraterių, be to, tai vienintelis didesnis krateris, susidaręs žmonių apgyvendintoje vietovėje.
Seniau buvo manyta, kad Kalio krateris yra vulkaninės kilmės, tačiau 1937 m. Ivanas Reinvaldas įrodė jo kosminę kilmę.
Meteorito smūgis įvyko holoceno laikotarpiu, maždaug prieš 4000 metų (±1000 metų). Apskaičiuota, kad meteoritas turėjo sverti 20-80 tonų, o jo skriejimo greitis turėjo būti 10-20 m/s. Jis 5-10 km aukštyje suskilo į smulkesnius gabalus. Didžiausias luitas išmušė 110 m skersmens ir 22 m gylio kraterį, kuriame dabar telkšo Kalio ežeras. Vieno kilometro spinduliu aplink šį kraterį, susidarė dar keli mažesni, 12-40 m skersmens krateriai.
Šio susidūrimo metu Estijoje buvo bronzos amžius, tačiau ši miškinga vietovė buvo gyvenama retai. Smūgio energija siekė 80 TJ, prilygstančiu Hirošimos atominio sprogimo galiai. Nuo šio susidūrimo miškas išdegė 6 km spinduliu.
Manoma, kad šis įvykis buvo užfiksuotas vietinių tautų mitologijoje. Kalio ežeras buvo ilgai garbinamas kaip šventa vieta, čia buvo aukojamos aukos. Su Kalio įvykiu siejamas ir Kalevaloje minimas „šviesos kamuolys“, nukritęs pietvakariuose už Nevos, ir degantis miškas.
