Mielkiemis
Mielkiemis arba Kalininas (vok. Mehlkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Birkenmühle, nuo 1945 m. rus. Мелькемен, nuo 1946 m. rus. Калинино, Nesterovo rajonas, Kaliningrado sritis) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietės kaimas [1][2][3] 9 km į vakarus nuo Vištyčio ežero ir 9 km į rytus nuo Tolminkiemio, Pisos upės pakrantėje.
Mielkiemis Kalininas vok. Mehlkehmen rus. Калинино | |
---|---|
Fermų griuvėsiai Mielkiemyje | |
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Nesterovo rajonas |
Įkūrimo data | 1539 m. (paminėtas) |
Pašto kodas | 238024 |
Tel. kodas | +7 401 44 |
Tinklalapis | www.admnesterov.ru |
Istorija
redaguotiNadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[4] Pirmą kartą paminėtas 1539 m. Mylkeym, 1564 m. – Milkiem. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities kaimas.[5]
1692 m. įkurta evangelikų liuteronų parapija, 1705 m. (ar 1706 m.) pastatyta bažnyčia, po 1945 m. paversta sandėliu, nuniokota. Nuo XIX a. Mielkiemyje veikė pradinė mokykla.
XIX a. pradžioje gyveno 299, 1939 m. – 1076 žmonės. XIX a. pabaigoje per Mielkiemį nutiestas geležinkelis Tolminkiemis–Žydkiemis. Bažnytkaimyje veikė viešbutis, 4 užeigos namai su krautuvėmis, kepykla, taupomoji kasa, odos dirbinių krautuvė, 2 kalvės, malūnas, spirito varykla, kirpykla, dirbo gydytojas, vaistininkas. 1937 m. prijungti Mažieji Lenkmeškiai (nuo 1938 m. Kleinbirkenmühle) ir Mėsėdai. Po 1945 m. Mielkiemis nuniokotas. 1946–2008 m. Kalinino apylinkės (Калининский cовет) centras.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1945 m. | Stalupėnų apskritis | Gumbinės apygarda |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1947–2008 m. | Kalinino apylinkė Nesterovo rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietė Nesterovo municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1885 m. ir 1939 m. | ||||||
1885 m. | 1905 m. | 1910 m.[6] | 1933 m.[7] | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
711 | 647 | 670 | 842 | 1 076 | ||
|
Lietuviai
redaguotiDaug Mielkiemio lietuvininkų mirė per 1709–1711 m. didijį marą ir badą. Iki 1736 m. apsigyveno vokiečių kolonistų; XIX a. lietuvininkai ėmė vokietėti: 1848 m. iš 5486 parapijiečių lietuviškai kalbančių užrašyta 1050 (19,1 %), 1870 m. – 500 (7,8 %), 1897 m. – 54 (0,9 %).
Čia kunigavo lietuviškus pamokslus sakę lietuvių raštijos darbuotojai: 1692–1708 m. Jonas Berentas, 1711–1717 m. G. F. Pušys, 1718 m. – 1725 m. Jurgis Adomas Meisneris, 1736–1753 m. Petras Gotlibas Milkus, 1753–1755 m. T. G. Milkus (Mielcke), 1776–1788 m. Danielius Frydrichas Milkus. Pamaldos lietuvių kalba laikytos keturis kartus per metus, po 1921 m. jų atsisakyta.[8]
Apylinkė
redaguotiKalinino apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės:[9][10]
Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai | Buvusių kaimų koordinatės | |
Andrejevka | Андреевка | Klein Schwentischken, nuo 1938 m. Kleinschanzenort | Šventiškės | 54°25′00″ š. pl. 22°31′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.51667°r. ilg. | |
Borovikovas | Боровиково | Szinkuhnen, nuo 1938 m. Schenkenhagen | Šinkūnai | ||
Gončiarovka | Гончаровка | Girnischken, nuo 1938 m. Lichtentann | Girniškės | 54°27′00″ š. pl. 22°37′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.61667°r. ilg. | |
Iljinka | Ильинка | Gut Disselwethen, nuo 1938 m. Disselberg | Disvietai | 54°29′00″ š. pl. 22°32′00″ r. ilg. / 54.48333°š. pl. 22.53333°r. ilg. | |
Iljinskojė | Ильинское | Gut Kassuben | Košūbai | ||
Jakovlevka | Яковлевка | Pellkawen, nuo 1936 m. Pellkauen, nuo 1938 m. | Pelkaviai | 54°22′00″ š. pl. 22°40′00″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.66667°r. ilg. | |
Jemeljanovka | Емельяновка | Groß Schackummen, nuo 1938 m. Gut Groß Eichkamp | Šakumai | ||
Lesistojė | Лесистое | Nassawen | Nesavai | ||
Majakas | Маяк | Dobaue | Dobava | 54°22′00″ š. pl. 22°43′00″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.71667°r. ilg. | |
Malo Zadorožnojė | Мало-Задорожное | Germingkehmen, nuo 1938 m. Germingen | Germinkiemis | 54°27′00″ š. pl. 22°32′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.53333°r. ilg. | |
Prioziornojė | Приозёрное | Groß Kallweitschen, nuo 1938 m. Kornberg | Kalvaičiai | 54°27′00″ š. pl. 22°41′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.68333°r. ilg. | |
Pugačiovas | Пугачёво | Groß Schwentischken, nuo 1938 m. Schanzenort | Šventiškiai | ||
Repinas | Репино | Egglenischken, nuo 1938 m. Tannenmühl | Egleniškiai | 54°28′00″ š. pl. 22°33′00″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 22.55000°r. ilg. | |
Rybinas | Рыбино | Wyszupönen, nuo 1938 m. Kaltensee | Vyžupėnai | 54°25′00″ š. pl. 22°41′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.68333°r. ilg. | |
Šachtnojė | Шахтное | Groß Grigalischken, nuo 1938 m. Ellerbach | Grigališkiai | 54°27′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.63333°r. ilg. | |
Uvarovas | Уварово | Ribbenischken, nuo 1938 m. Ribbenau | Ribiniškiai | ||
Voikovas | Войково | Krajutkehmen, nuo 1938 m. Dürrfelde | Krajutkiemis | 54°25′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.63333°r. ilg. | |
Zadorožnojė | Задорожное | Girnuhnen, nuo 1938 m. Rehbusch | Girniūnai | ||
Zarečnojė | Заречное | Groß Lengmeschken, nuo 1938 m. Lengen | Lenkmeškiai | 54°31′00″ š. pl. 22°34′00″ r. ilg. / 54.51667°š. pl. 22.56667°r. ilg. | |
Zaslonovas | Заслоново | Szittkehmen, nuo 1938 m. Wehrkirchen | Žydkiemis | ||
Znamenka | Знаменка | Leegen | Lėgiai |
Žinomi žmonės
redaguoti- Petras Gotlybas Milkus (apie 1692–1753 m.), pastorius, pirmasis išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Паспорт муниципального образования „Чистопрудненское сельское поселение“
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 23 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mielkiemis GenWiki
- ↑ Stalupėnų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Stalupėnų apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- ↑ Albertas Juška, Martynas Purvinas. Mielkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 48 psl.
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937