Kalikstas Kasakauskis
Kalikstas Kasakauskis | |
---|---|
Kosakovskiai | |
Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis) | |
Gimė | 1792 m. Didkiemis, dab. Šilalės raj. |
Mirė | 1866 m. birželio 6 d. (~74 metai) Akmenė |
Kalikstas Kasakauskis (arba Kalikstas Kasakauskas, lenk. Kalixt Kossakowski, g. apie 1792 m. Didkiemis, dab. Šilalės raj. – 1866 m. birželio 6 d. Akmenė) – Romos katalikų kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas.
Biografija
redaguotiKilęs iš bajorų Kosakovskių giminės. 1814-1818 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose, 1826-1831 m. – Vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje prie Vilniaus universiteto. 1818 m. įšventintas kunigu. Iki 1825 m. vikaras Salantuose, 1831-1834 m. Kaltinėnų klebonas. 1834-1838 m. dirbo Žemaičių vyskupijos kurijoje, 1834 m. prelatas, 1835-1838 m. oficiolas. Nuo 1838 m. – Akmenės klebonas. Mirė ir palaidotas Akmenėje.
Mokslinė veikla
redaguotiSvarbiausią veikalą – lietuvių kalbos gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ (lenk. Grammatyka języka žmudzkiego 1832 m.) – skyrė žemaičiams ir aukštaičiams, ją siekė nukonkuruoti rankraštinė S. Groso gramatika vien žemaičiams. Parašė ir išvertė blaivybei ir religingumui ugdyti skirtų knygelių (1859 m., 1861 m., 1862 m., 1864 m., 1869 m.). Išliko M. Valančiaus Žemaičių vyskupystės recenzijos apmatų juodraščiai (1848-1863 m., išsp. 2001 m.). vėlesnių tekstų kalba jau sužemaitinta (gramatikoje rašoma wienas Vienas, vėliau – winus vienus, vanduo – wandu, bukit būkit – bukiet). Derinosi prie tuo metu Žemaičių vyskupijoje vyravusių pažiūrų į bendrinę kalbą: ankstyvuoju veiklos laikotarpiu – prie vyskupo J. A. Giedraičio siūlytų vakarų aukštaičių rašomųjų normų, vėliau prie vyskupo M. Valančiaus aplinkoje kurtų žemaitiškų tekstų.[1]
Atminimo įamžinimas
redaguoti- Pagrindinės gatvės Akmenėje ir Didlaukyje pavadintos K. Kasakausko vardu.
Literatūra
redaguoti- Giedrius Subačius. Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra, Vilnius, 2001 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Giedrius Subačius. Kalikstas Kasakauskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 521 psl.