Atverti pagrindinį meniu
Beninas-orn.jpg
Benino civilizacija
Nok kultūra
Senieji kultūros židiniai:
Ifė, Nri, Tado, Bonas
XIV-XVII a.:
Benino imperija,
Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės
Imperijos XVII-XIX a.:
Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, Aro
Kolonijos XIX-XX a.:
Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, Britų Nigerija, Togolandas, Kamerūnas
Nepriklausomybė:
Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas
Benino civilizacijos regionai:
Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Dualai
Gvinėjos įlankos regionas:
Kalabaras
Biafros įlanka
Vieta Rytų Nigerija, Kamerūnas
Tautos Ibibijai
Sostinė Kalabaras
Valdovas Obongas
Kalabaras (Ibibijolandas) - vienas Gvinėjos įlankos regionų

Kalabaras – istorinis regionas (Ibibijolandas), taip pat istorinė valstybė, Vakarų Afrikoje, dabartinės Nigerijos pietrytinėje dalyje ir vakarų Kamerūne. Rytuose jis siekėsi su Igbolandu, pietryčiuose - su Nigerio delta. Svarbiausia regiono tauta yra ibibijai ir joms artimai giminingos tautos.

GeografijaKeisti

Kalabaro karalystės teritorija apėmė dabartinės Nigerijos Akva Ibomo valstiją ir Kroso upės valstiją, bei dalinai gretimas Abijos valstiją ir Imo valstiją, taip pat gretimas teritorijas Kamerūne bei Pusiaujo Gvinėjoje (Fernando Po sala).

IstorijaKeisti

KlestėjimasKeisti

Nėra aiškiai žinoma, kada prasidėjo Kalabaro karalystė. Nors legendos nukelia jos ištakas dar į priešistorinius laikus, gali būti, kad Kalabaro karalystės teritorijos valstybės susiformavo maždaug XIV a., maždaug tuo metu, kai klestėjo kitų pietinės Nigerijos tautų valstybės.

Kalabaras buvo viena svarbiausių prekybinių valstybių. Kalabaro karalystėje greičiausiai jau apie XV a. pradėti naudoti pirmieji Afrikoje į pietus nuo Sacharos pinigai. Jie vadinti okpoho, o vėliau paplito po visas Benino civilizacijos valstybes ir tapo žinomi kaip manilos.

Nigerijos sudėtyjeKeisti

XX a. pradžioje Kalabaro karalystė atiteko Britų imperijai. Ji buvo inkorporuota į Pietų Nigerijos protektoratą, o jos sostinė Kalabaras tapo pirmąja Nigerijos sostine. Nuo jos tuo metu atplėštos kai kurios teritorijos, kurios tapo Kamerūno ir Pusiaujo Gvinėjos dalimi.

Po Nigerijos nepriklausomybės, Kalabaras buvo sujungtas kartu su istoriniais Nigerio deltos ir Igbolando regionais į bendrą Rytinį regioną. 1979 m. nuo jo buvo atskirta Pietryčių valstija (vėliau Kroso upės valstija), kuri iš dalies atitiko Kalabaro regioną. 1987 m. nuo šios valstijos atskirta Akva Ibomo valstija.

Sudėtinės karalystės ir centrinė valdžiaKeisti

 
Kalabaro regionas su svarbiausiais sudėtinių valstybių centrais ir tautomis
 
nsibdi raštas

Kalabaro karalystė buvo daugybės mažų valstybėlių konfederacija, valdoma iš centrinio Kalabaro miesto. Svarbiausios sudėtinės valstybėlės buvo Anangas, Akamkpa, Efikas, Eketas, Ibibijas, Ikomas, Ogodža, Opobo, Oronas. Kai kurios jų pavadintos centrinių miestų, o kai kurios - tautinių subgrupių pavadinimais. Nepaisant kultūrinių skirtumų, visos Kalabaro tautos išvystė bendrą tapatybę. Iki pat dabar jos bendrai vadinamos kalabarais.

Centrinė valdžia konsolidavosi aplink valdovo obongo, reziduojančio Kalabare, asmenybę. Labai svarbia valdžios priemone tapo slapta bendruomenė ekpe, kuriai priklausė daug skirtingų tautų narių. Ši bendruomenė, susiskirsčiusi sluoksniais, buvo valdoma aukščiausio luomo amama, kuris buvo sukaupęs didžiąją dalį karalystės turto. Bendruomenės nariai atlikdavo ir policijos funkciją. Jie konsolidavo karalystės narius ir gynė juos nuo išorinių tautų.

Ekpė bendruomenėje sukurtas savitas nsibidi raštas.

Kalabaro ibibijų valstybės  
Ibibijas | Efikas | Anangas | Oronas | Eketas | Opobo | Ikomas | Akamkpa | Bakasi | Ogodža (Bokiai) | Ekojai | Bioko