Kaitinančioji cigaretė

cigaretės, kaitinamos elektros prietaisu

Kaitinančioji cigaretė, kaitinamojo tabako gaminys, kaitinamasis tabakas – rūkymui skirtas produktas, susidedantis iš kaitinančiojo prietaiso ir į jį įstatomos tabako lazdelės.

IQOS produktas, kurį sudaro įkroviklis, laikiklis ir tabako lazdelė.

Lazdelė, kuri įstatoma į laikiklį, yra pagaminta iš mažų tabako šakelių, kurios gruntuojamos, o po to ištirpinamos pridėtu glikolu, sulankstomos į tabako lakštus, kurie vėliau suvyniojami suteikiant lazdelės formą. Tabako lazdelę įstačius į ją kaitinantį laikiklį, šis įkaitina tabaką iki sąlyginai žemesnės temperatūros (~260 °C) nei įprastinėse cigaretėse (iki 900 °C).[1] Rūkančiajam įtraukus susidariusius tabako dūmus, savo sudėtyje turinčius nikotino ir kitokių chemikalų, įskaitant kancerogenus,[2][3][4] patiriamas panašus pojūtis lyg rūkant įprastinę cigaretę.

Nėra patikimų duomenų, įrodančių, jog šie gaminiai daro mažiau žalos sveikatai nei kitos cigaretės.[5]

Poveikis sveikataiKeisti

 
Tabako lazdelė po panaudojimo.

Vieši pareiškimai, jog kaitinamojo tabako gaminiai nėra žalingi sveikatai tėra paremti tik pačios tabako pramonės atliktų tyrimų rezultatais, nėra patikimų nepriklausomų įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius.[5] Nepakanka esamų mokslinių tyrimų šių gaminių daromos žalos sveikatai lygiui įvertinti.[6] Anot kai kurių mokslininkų, kaitinamojo tabako gaminiai yra tokie pat žalingi kaip ir tradicinės cigaretės.[5] Egzistuoja daugiau nei vienas kaitinamojo tabako įrenginių tipas, todėl kiekvieno jų poveikis sveikatai gali skirtis.[7] Tai apsunkina mokslininkų tyrimus. Nėra žinoma, kaip vartotojai vertina šių įrenginių saugumą.[8] Tarp kaitinamojo tabako įrenginius išmėginusių vartotojų apytiksliai 50 % yra įsitikinę, kad jie yra saugesni nei cigaretės, kiti  50 % mano, kad jie yra tokie pat nesaugūs kaip ir tradicinės cigaretės.[9]

2016 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje buvo pažymėta, kad tyrimai, skelbiantys apie kaitinamo tabako gaminių sumažintą riziką sveikatai, yra finansuoti tabako pramonės, tačiau nepakanka nepriklausomų tyrimų šiems teiginiams patvirtinti.[10] Visgi Anglijos visuomenės sveikatos agentūros 2018 m. ataskaitoje teigiama, kad įrodymai rodo, kad kaitinamojo tabako gaminiai gali būti mažiau kenksmingi nei tradicinės cigaretės.[11]

SudėtisKeisti

Kaitinamojo tabako įrenginiai susideda iš 3 komponentų, turinčių skirtingas funkcijas: kaitinamojo tabako gaminys, į rašiklį panašus laikiklis, į kurį įstatomas tabako gaminys, kuris vėliau kaitinamas elektra valdomu kaitinimo elementu, ir įkroviklis.[12] Tabako kaitinimo įrenginiai automatiškai sustabdo kaitinimo procesą po 6 minučių ar 14 užtraukimų, taigi pirolizės produktų ir teršalų išsiskyrimas yra ribotas laiko atžvilgiu.[13]

Kaitinamojo tabako sistemos yra akumuliatoriumi maitinamos sistemos, kurios, kaitindamos tabaką, išskiria nikotiną.[14] Tabako gaminiai įstatomi į laikiklį, kuris juos įkaitina iki 250–350 °C temperatūros.[15] Šie įrenginiai yra hibridai tarp elektroninės ir įprastos cigaretės – jie kaitina tabako gaminį, kuris nepasiekia degimo. Nuo e. cigaretės jie skiriasi tuo, kad nenaudoja skysčių sudėtyje turinčių nikotino, bet naudoja tikrą tabaką.[16]

Kadangi kaitinamojo tabako gaminių sudedamosios dalys gali skirtis nuo degiųjų cigarečių, įskaitant kvapiąsias medžiagas ir priedus, tikėtina, kad išskiriamame aerozolyje gali būti medžiagų, kurių nėra tabako dūmuose.[17] Naudojant bedūmius tabako gaminius nėra ugnies, emisijoje yra maždaug tris kartus daugiau vandens ir maždaug perpus mažiau dervos, nei tradicinėse cigaretėse.[18]

EmisijaKeisti

Nikotinas išsiskiria iš tabako, kai jis yra įkaitinimas iki 150 °C ir daugiau.[19] Tabaką deginančios cigaretės jį įkaitina iki 900 °C, o tarp įtraukimų temperatūra jose siekia apie 400 °C.[20] Nuo deginimo temperatūros priklauso, kokios medžiagos ir koks jų kiekis išsiskiria.[21] Distiliacija, procesas, kurio metu nikotinas ir aromatas iš tabako pavirsta dūmais, įvyksta temperatūroje iki 300 °C. Pirolizė vyksta temperatūroje tarp 300 °C–700 °C, kurios metu skyla biopolimerai, baltymai ir kitos organinės medžiagos. Degimas vyksta virš 750 °C, šioje temperatūroje gaminasi anglies dvideginis, smalkės ir vanduo.[22]

Kaitinamojo tabako įrenginiuose temperatūra ženkliai varijuoja ir įprastai pasiekia 250–350 °C.[23] Kadangi degimo temperatūra nepasiekiama –  smalkės ir kitos kenksmingos bei potencialios kenksmingos medžiagos nesusidaro.[24] Lakiųjų organinių junginių formavimasis, įskaitant formaldehidą, acetaldehidą ir akroleiną buvo siejami su elektroninėmis cigaretėmis, kurių temperatūros panašios į tabako kaitinimo sistemų.[25]

IstorijaKeisti

Pirmasis rinkoje 1988 m. pasirodęs kaitinamojo tabako produktas buvo kompanijos „R. J. Reynolds“ bedūmės cigaretės „Premier“.[26] Daugumos rūkančiųjų cigaretės buvo apibūdintos kaip nepatogios[27] ir nemalonaus skonio.[28] Savo išvaizda jos priminė įprastines cigaretes ir įkaitintos išskirdavo nikotino aerozolį.[29]

Philip Morris International1998 m. pristatė į Accord kaitinantį prietaisą įstatytą cigaretę.[30] Baterijomis maitinamas įrenginys buvo pranešimų gaviklio dydžio.[31] 2007 m. „Philip Morris“ rinkai pristatė produktą Heatbar. Šis mobiliojo telefono dydžio prietaisas įkaitindavo specialiai sukurtas cigaretes, užuot jas pridegdamas.[32] „Philip Morris International“ 2014 m. rinkai pristatė „IQOS“ įrenginį, kuris naudoja specialius kaitinamuosius tabako gaminius „HEETS“, kurie yra įkaitiniami iki 350 °C.[33] Vienintelis šių cigarečių privalumas buvo sumažėjusi pasyvaus rūkymo rizika.[34]

Didėjantis nepasitenkinimas silpnu elektroninių cigarečių suteikiamu pojūčiu gerklei skatina didžiąsias tabako kompanijas kurti ir tobulinti kaitinamojo tabako produktus.

Nuotraukų galerijaKeisti

IšnašosKeisti

  1. Caputi, TL (2016-08-24). „Heat-not-burn tobacco products are about to reach their boiling point.“. Tobacco control. PMID 27558827. doi:10.1136/tobaccocontrol-2016-053264. 
  2. Guy Bentley (15 March 2017). „Heat-Not-Burn Tobacco: The Next Wave Of A Harm-Reduction Revolution“. Forbes. 
  3. Auer, Reto; Concha-Lozano, Nicolas; Jacot-Sadowski, Isabelle; Cornuz, Jacques; Berthet, Aurélie (2017-07-01). „Heat-Not-Burn Tobacco Cigarettes: Smoke by Any Other Name“. JAMA Internal Medicine 177 (7): 1050–1052. ISSN 2168-6106. PMID 28531246. doi:10.1001/jamainternmed.2017.1419. 
  4. Katz, MH (2017 m. liepa). „No Smoke — Just Cancer-Causing Chemicals“. JAMA Internal Medicine. PMID 28531245. doi:10.1001/jamainternmed.2017.1425. 
  5. 5,0 5,1 5,2 „Further development of the partial guidelines for implementation of Articles 9 and 10 of the WHO FCTC“ (PDF). World Health Organization. 2016-07-12. pp. 5–6. 
  6. „Alternatieve tabaksproducten: harm reduction?“ (PDF). Netherlands National Institute for Public Health and the Environment. 2016. pp. 1–66. 
  7. McNeill, A; Brose, LS; Calder, R; Bauld, L; Robson, D (February 2018). „Evidence review of e-cigarettes and heated tobacco products 2018“ (PDF). UK: Public Health England. pp. 1–243.
  8. Kotz, Daniel; Kastaun, Sabrina (2018). „E-Zigaretten und Tabakerhitzer: repräsentative Daten zu Konsumverhalten und assoziierten Faktoren in der deutschen Bevölkerung (die DEBRA-Studie)“ [E-cigarettes and heat-not-burn products: representative data on consumer behaviour and associated factors in the German population (the DEBRA study)]. Bundesgesundheitsblatt – Gesundheitsforschung – Gesundheitsschutz (in German). 61 (11): 1407–1414. doi:10.1007/s00103-018-2827-7. ISSN 1436-9990. PMID 30284626
  9. Kotz, Daniel; Kastaun, Sabrina (2018). „E-Zigaretten und Tabakerhitzer: repräsentative Daten zu Konsumverhalten und assoziierten Faktoren in der deutschen Bevölkerung (die DEBRA-Studie)“ [E-cigarettes and heat-not-burn products: representative data on consumer behaviour and associated factors in the German population (the DEBRA study)]. Bundesgesundheitsblatt – Gesundheitsforschung – Gesundheitsschutz (in German). 61 (11): 1407–1414. doi:10.1007/s00103-018-2827-7. ISSN 1436-9990. PMID 30284626
  10. Further development of the partial guidelines for implementation of Articles 9 and 10 of the WHO FCTC“ (PDF). World Health Organization. 12 July 2016. pp. 1–11.
  11. McNeill, A; Brose, LS; Calder, R; Bauld, L; Robson, D (February 2018). „Evidence review of e-cigarettes and heated tobacco products 2018“ (PDF). UK: Public Health England. pp. 1–243.
  12. Pieper, Elke; Mallock, Nadja; Henkler-Stephani, Frank; Luch, Andreas (2018). „Tabakerhitzer als neues Produkt der Tabakindustrie: Gesundheitliche Risiken“ [„Heat not burn“ tobacco devices as new tobacco industry products: health risks]. Bundesgesundheitsblatt – Gesundheitsforschung – Gesundheitsschutz (in German). 61 (11): 1422–1428. doi:10.1007/s00103-018-2823-y. ISSN 1436-9990. PMID 30284624. This article incorporates text by Elke Pieper, Nadja Mallock, Frank Henkler-Stephani, and Andreas Luch available under the CC BY 4.0 license.   
  13. Pieper, Elke; Mallock, Nadja; Henkler-Stephani, Frank; Luch, Andreas (2018). „Tabakerhitzer als neues Produkt der Tabakindustrie: Gesundheitliche Risiken“ [„Heat not burn“ tobacco devices as new tobacco industry products: health risks]. Bundesgesundheitsblatt – Gesundheitsforschung – Gesundheitsschutz (in German). 61 (11): 1422–1428. doi:10.1007/s00103-018-2823-y. ISSN 1436-9990. PMID 30284624. This article incorporates text by Elke Pieper, Nadja Mallock, Frank Henkler-Stephani, and Andreas Luch available under the CC BY 4.0 license.   
  14. St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  15. St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  16. Liu, Xiaoqiu; Lugo, Alessandra; Spizzichino, Lorenzo; Tabuchi, Takahiro; Gorini, Giuseppe; Gallus, Silvano (2018). „Heat-Not-Burn Tobacco Products Are Getting Hot in Italy“. Journal of Epidemiology. 28 (5): 274–275. doi:10.2188/jea. JE20180040. ISSN 0917-5040. PMC 5911679. PMID 29657258. This article incorporates text by Xiaoqiu Liu, Alessandra Lugo, Lorenzo Spizzichino, Takahiro Tabuchi, Giuseppe Gorini, and Silvano Gallus available under the CC BY 4.0 license.   
  17. St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license. 
  18. Dautzenberg, B.; Dautzenberg, M.-D. (2018). "Le tabac chauffé : revue systématique de la littérature" [Systematic analysis of the scientific literature on heated tobacco]. Revue des Maladies Respiratoires (in French). 36 (1): 82–103. doi:10.1016/j.rmr.2018.10.010. ISSN 0761-8425. PMID 30429092.   
  19. Forster, Mark; Liu, Chuan; Duke, Martin G; McAdam, Kevin G; Proctor, Christopher J (2015). „An experimental method to study emissions from heated tobacco between 100–200°C“. Chemistry Central Journal. 9 (1): 20. doi:10.1186/s13065-015-0096-1. ISSN 1752-153X. PMC 4418098. PMID 25941536   
  20. St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.
  21. St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  22. St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  23. St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  24. Toxicological evaluation of novel heat-not-burn tobacco products – non-technical summary“ (PDF). Committee on Toxicity. 11 December 2017. pp. 1–4.
  25. St. Helen, Gideon; Jacob III, Peyton; Nardone, Natalie; Benowitz, Neal L (2018). „IQOS: examination of Philip Morris International’s claim of reduced exposure“. Tobacco Control. 27 (Suppl 1): s30–s36. doi:10.1136/tobaccocontrol-2018-054321. ISSN 0964-4563. PMC 6252487. PMID 30158205. This article incorporates text by Gideon St. Helen, Peyton Jacob III, Natalie Nardone, and Neal L Benowitz available under the CC BY 4.0 license.   
  26. Mcgill, Douglas C (1988-11-19). 'Smokeless' Cigarette's Hapless Start“. The New York Times. ISSN 0362-4331. 
  27. Haig, Matt (2003). Brand Failures: The Truth about the 100 Biggest Branding Mistakes of All Time. Kogan Page Publishers. ISBN 978-0-7494-4433-4. 
  28. Parker-Pope, Tara (2001-02-10). "Safer" Cigarettes: A History“. PBS. 
  29. Hilts, Philip J. (1994-11-27). „Little Smoke, Little Tar, but Full Dose of Nicotine“. The New York Times. ISSN 0362-4331. 
  30. Rossel, Stefanie (2016-06-01). „All eyes on iQOS“. Tobacco Reporter. 
  31. Pollack, Juddan (1997-10-27). „Philip Morris tries smokeless Accord: tobacco marketer, cautious about brand, doing 'consumer research'. Ad Age. 
  32. Houston, Cameron (2007-06-27). „Revealed: tobacco giant's secret new weapon in the age of smoking bans“. The Age. 
  33. „IQOS“. 15min. Nuoroda tikrinta 2019-12-12. 
  34. Cooper, Ted (2014-02-01). „Why Philip Morris International's New Heated Products Will Do Better Than Its Last Attempt“. The Motley Fool.