Kairuano didžioji mečetė
Kairuano didžioji mečetė – mečetė Kairuane, Tunise. Tai vienas iš garsiausių ankstyvosios islamo architektūros statinių ir chrestomatinis hipostilinės mečetės pavyzdys.
Apie mečetę redaguoti
Kairuano didžiosios mečetės statybos prasidėjo apie 724 m., kai vietos valdytojas gavo leidimą iš kalifo praplėsti buvusią mečetę į greta buvusius sodus ir pastatyti minaretą. 772−774 m. mečetė buvo nugriauta ir perstatyta iš naujo išskyrus minaretą. 836 m. perstatymai pakartoti, 862−863 m. dar įvesta pakeitimų ir pastatytas medinis kupolas virš michrabo. Maždaug tuo metu michrabas buvo dekoruotas fajanso plytelėmis, atvežtomis iš Irako, ir prie jo pastatytas medinis minbaras, kuris yra seniausias išlikęs musulmoniškas minbaras. Dar po apie 10 metų hipostilinė maldos salė buvo praplėsta į kiemo pusę ir virš jos pagrindinio įėjimo iš kiemo buvo pastatytas kupolas. 1054−1055 m. Kairuanas buvo užimtas berberų ir vėliau apleistas, mečetė apgriauta. Ji buvo atstatyta su menkais pakeitimas XIII a. pabaigoje.
Pagrindinis Kairuano mečetės konstrukcinis elementas yra šiek tiek suspausta pusapvalė arka ant kolonų su korintietiškais kapiteliais. Tokios statybos prototipų buvo V a. krikščionių šventyklose Sirijoje. Mečetėje yra 16 arkadų, kiekviena su 7 arkomis, kurios driekiasi kiblos sienos link. Arkadų vaizdą paįvairina įvairių dydžių ir įvairių marmuro rūšių kolonos. Tikėtina, kad jos buvo panaudotos iš ankstesnių romėnų ar krikščionių pastatų. Mečetės apytiksliai dydžiai: iki 130 m ilgio, 72−78 m pločio. Nemusulmonams leidžiama patekti į mečetės kiemą.
Galerija redaguoti
-
Vidinis kiemas -
Maldos salė -
-
Šaltiniai redaguoti
- Hugh Honour, John Fleming. A World History of Art. Laurence King Publishing, 2005, p. 344
- Fred S. Kleiner. Gardner's Art through the Ages: The Western Perspective, 1 tomas. Cengage Learning, 2009, p. 267
- Dr. Colette Apelian, khanacademy.org