Kaimaklio vienuolynas

Koordinatės: 40°58′54.84″ š. pl. 39°44′41.25″ r. ilg. / 40.9819000°š. pl. 39.7447917°r. ilg. / 40.9819000; 39.7447917

Kaimaklio vienuolynas (aram. Ամենափրկիչ Վանք, Amenaprgič Vank, išvertus Visų Išganytųjų vienuolynas; turk. Kaymaklı Manastırı, Amenapırgiç Manastırı) – Armėnų apaštališkosios bažnyčios vienuolynas Trabzone, Turkijoje. Pradžioje vienuolynas buvo armėnų bažnyčia su varpine ir koplyčia.

Kaymaklı vienuolyno koplyčios centrinis įėjimas.

Vienuolyno vieta, pastatas ir pavadinimasKeisti

Vienuolynas yra 2 km nuo Juodosios jūros kranto, 3,5 km į pietryčius nuo Trabzono miesto centro, ant Boztepe kalvos, kairiojo Deirmendere (turk. Değirmendere) upės slėnio pusėje.

Trabzone armėnų bendruomenė gyveno nuo VII a.[1] XII-XIII a. mongolų antpuolių metu čia apsigyveno daug armėnų pabėgėlių iš Ani.[1] Tiksli vienuolyno statybos data nežinoma. Seniausia komplekso dalis datuojama 1424 m. 1461 m. vienuolyną išplėšė ir sugriovė turkai.[1] XVI a. atstatytas vienuolynas tapo armėnų rankraščių kūrimo vieta.

Armėnų kalba „Amenaprgič Vank“ reiškia „Viso Išganytojo vienuolynas“. Osmanų sultonas Muradas III vienuolynui patvirtino valdas ir žemę. Pietaudamas vienuolyne sultonas buvo vaišinamas pieno patiekalais, todėl vienuolyną jis pavadino „Kaimakli“ (turk. Kaymak – tirštos grietinės desertas).

 
Chačkarai vienuolyno koplyčios sienoje.

PastataiKeisti

Vienuolyno pastatas buvo 30x40 m dydžio, pastatytas ant kalvos terasos, jo sienos dabar yra apgriautos. Seniausia išlikusi pastato dalis yra koplyčia, pastatyta pastato rytiniame gale. Virš durų yra išlikęs užrašas, kad koplyčią 1424 m. pastatė princas Hodja Stephanos Shemsedli (Khoja Stepanos Shemsedin). Koplyčios sienoje yra išlikę chačkarai.

Vienuolyno pastato kompleksą sudarė: gavitas[2] (arba žamatunas – armėnų viduramžių architektūroje bažnyčios priestatas), fontanas (vadintas pieno fontanu), varpinė, koplyčia ir vienuolyno pastatas su arkada.

Pagrindinis vienuolyno koplyčios pastatas yra stačiakampio formos su trim navomis ir apsidėmis. Pagrindinė apsidė buvo penkiakampė. Pastato stogas buvo medinis ir sugriuvo 1929 m. 1961 m. medinis stogas buvo atstatytas, o pastatas naudotas kaip sandėlis.

Šiuo metu pagrindinio vienuolyno koplyčios pastato stogas uždengtas metaline stogo danga, bet nevyksta jokie restauracijos darbai.

Vidinės koplyčios pastato sienos buvo papuoštos sudėtingomis freskomis, vaizduojančiomis biblines scenas. Manoma, kad jos buvo nupieštos XVIIXVIII a. Ant vakarinės sienos esanti trijų pakopų freska vaizduoja Paskutinio teismo sceną.

 
Kaimaklio vienuolynas, 1913 m. atvirukas

Į šiaurės vakarus nuo vienuolyno pastato yra išlikusios varpinės liekanos.

Naujausieji laikaiKeisti

Iki 1915 m. vienuolynas tarnavo Trabzono vyskupijai ir priklausė Konstantinopolio armėnų patriarchui. 1915 m., prasidėjus armėnų genocidui, vienuolynas buvo naudojamas kaip armėnų paskirstymo stovykla, tremiant juos į Siriją. 1916 m. balandį Rusijos armijai užėmus Trabzoną, vienuoliai laikinai sugrįžo ir čia buvo iki 1923 m.

GalerijaKeisti

Taip pat skaitykiteKeisti

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Ambart︠s︡umi︠a︡n, Haykakan sovetakan hanragitaran, Trapizon, p. 87
  2. [https://web.archive.org/web/20090717094850/http://www.navoprosotveta.net/04/04_61.htm Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2009-07-17 iš Wayback Machine projekto. Gavitas rus. ]

NuorodosKeisti

 

Vikiteka