Kaišiadorių valsčius

54°52′š. pl. 24°28′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.46°r. ilg. / 54.86; 24.46

Kaišiadorių valsčius
Laikotarpis: 19181950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kaišiadorys
Lietuva Lietuva
Trakų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Trakų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Trakų apskritis (1944–1946)
Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Kaišiadorių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kaišiadorys.

Istorija

redaguoti

Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo. 1918 m. lapkričio 23 d., dar tebesant okupantų vokiečių daliniams, Kaišiadorių klebono kun. A. Varno pastangomis įkurtas Kaišiadorių valsčiaus komitetas. 1947 m. dalis valsčiaus teritorijos perduota Gegužinės valsčiui. Kaišiadorių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[1] 219 7242 1452
1932 m. 97 7400 9 seniūnijos [2]
1949-01-01
(išsamiau)
146 6 apylinkės [3]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[5] Apylinkė, 1949 m.[6]
Beištrakiai Beištrakių seniūnija Beištrakių apylinkė
Eitekonys Aitekonių seniūnija Eitekonių apylinkė
Kaišiadorys Kaišiadorių I seniūnija,
Kaišiadorių II seniūnija
-
Kiemeliai Kiemelių seniūnija Kiemelių apylinkė
Lomeniai Lomenių seniūnija -
Miežonys Mižonių seniūnija Miežonių apylinkė
Palomenė Palomenės seniūnija Palomenės apylinkė
Vilkiškės Vilkiškių seniūnija Vilkiškių apylinkė
Iš viso: 9 seniūnijos 6 apylinkės

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1902 Miežonys Pranas Edmundas Galinis, kalbininkas 1988
1924 Miežonys Vytautas Galinis, literatūrologas 1999
1928 Antakalnis Vytautas Beiga, architektas
1939 Bačkonys Eugenijus Algimantas Gūzas, architektas, grafikas

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 740 psl.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 743 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 32