Skyrybos ženklai

apostrofas ( ' ) ( )
skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ )
dvitaškis ( : )
kablelis ( , )
brūkšnys ( ) ( ) ( ) ( )
daugtaškis ( ) ( ... )
šauktukas ( ! )
taškas ( . )
brūkšnelis ( - ) ( )
klaustukas ( ? )
kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( „ “ ) ( « » )
kabliataškis ( ; )
pasvirasis brūkšnys ( / )
tarpas (   )
skirsnis ( § )

Tipografiniai ženklai

ampersandas ( & )
žvaigždutė ( * )
eta ( @ )
pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ )
laipsnis ( ° )
grotelės ( # )
tildė ( ~ )
vertikalusis brūkšnys ( | )
dalybos ženklas ( ÷ )

Kabliataškis – neutralus, bet už kablelį svaresnis skyrybos ženklas, dedamas tarp tokių sakinio atkarpų, kurioms skirti kablelio nepakanka.[1][2]

Vartojimas redaguoti

Kabliataškis dedamas sudėtiniame sakinyje tarp jungtukais nesujungtų sakinio dėmenų, kai jie turi kableliais skiriamų sakinio dalių arba kai jais pasakomos viena nuo kitos nutolusios mintys:

  1. Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja; iškilo į dangų aukštai vieversiai, čirena, sparneliais plasnoja.
  2. Daugiatūkstantinė minia klausėsi lyg apmirusi; kalbėtojo lygus, skardus balsas vis garsėjo ir garsėjo.
  3. Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę.

Kabliataškiu atskiriamos jungtukais nesujungtos sudėtinio sakinio dėmenų grupės arba vienas atskiras dėmuo nuo dėmenų grupės:

  1. Prie sandėlių ir tvartų staugė prie būdų pririšti šunys, gurbuose klaikiai maurojo galvijai; virš trobų ir parko medžių skraidė gaisro apšviestos varnos, blaškėsi karveliai.
  2. Ėjo keliu žmonės, rado akmenėlį; šalia akmenėlio gulėjo bernelis, čia pat žvengė bėrasai žirgelis.
  3. Užsiliko vien bala; kyšo vidury sala, jos atkrančiais auga krūmai.

Kabliataškiu skiriamos vienarūšės sakinio dalys, kai jos sujungtos į atskiras grupes arba yra labai išplėstos ir atsijusios viena nuo kitos:

  1. Augo putinas, augo, žaliavo; skleidė žiedus prieš saulę baltai.
  2. Bešvintant aušrai, pašoko Katrė, apvalė savo kraitį, bobų vakar išdraikytą bežiūrint čerkasų; pataisė lovą, apgerbė drabužius; pravėrusi klėties duris, ėjo į vidų.

Kabliataškis gali būti dedamas tarp ilgesnių vienarūšių sakinio dalių, kai jos pažymėtos eilės numeriu arba raidėmis ir rašomos naujoje eilutėje:

Susirinkime buvo svarstomi šie klausimai:
  1. valdybos ataskaita;
  2. antrojo pusmečio darbo planas;
  3. naujų narių priėmimas.

Išnašos redaguoti

  1. „Konsultacijų bankas“. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2021-10-19. Nuoroda tikrinta 2021-03-23.
  2. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992, p. 148.