Kašubija

Lenkijos etnografinis regionas: Kašubija
Šalis	šiaurės vakarų Lenkija
Vėliava
Tautos	kašubai
Kalba	kašubų kalba, lenkų kalba
Valstybės	Lenkija
Miestai	Gdanskas, Gdynė

Kašubija (kaš. Kaszëbë, Kaszëbskô, lenk. Kaszuby, lot. Cassubia) – etnografinis regionas šiaurės vakarų Lenkijoje. Lenkijos Respublikai priklausančio regiono gyventojai kalbantys daugiausia kašubų kalba, save laikantys ne lenkais, o kašubais. Miestuose gatvių pavadinimai rašomi tiek kašubų tiek lenkų kalba. Veikia mokyklos, kuriose mokoma gimta kalba. Sostine laikomas Gdanskas. Pagrindinis kašubų ypatumas, kad slavų kalba buvo paveikta vokiečių kalbos ir jų kalboje yra persipynę abiejų kalbų žodžiai. Lenkų patriotai neigia, kad kašubai yra atskira tauta.

Etimologija

Kašubijos pavadinimas kilo iš slavų genties kašubų, XVIII–IX amžiuose apsigyvenusios prie Baltijos jūros.

Geografija

Istorinė Kašubija apima Vyslos žemupį prie pat Baltijos jūros. Į vakarus nuo Gdansko ir Vyslos upės žiotyse gyvena kašubų etninės grupės nariai.

Istorija

992 m. Meška I (Mečislovas) iš Piastų dinastijos pradėjo formuoti Lenkijos valstybę, tačiau tuo metu pamarėnai ir kašubai liko nuošalyje.

X a. gana stiprią valstybę sukūrę kašubai šiuo vardu minimi tik nuo XIII a. Pirma kartą kašubai paminėti 1238 m. kovo 19 d. popiežiaus Grigaliaus IX dokumente, nurodant vakarų Pamario kunigaikščių titulą dux Slavorum et Cassubia.

Kai į Prūsiją atsikraustė Kryžiuočių ordinas, jie užkariavę ir sunaikinę prūsus ėmė žvalgytis į vakarines žemes, kuriose gyveno slavų kilmės kašubai ir pamarėnai. Kryžeiviai užėmė jų žemes ir ėmė vokietinti slavus. Po Žalgirio mūšio (1410 m.) ir Melno taikos 1422 m. šios žemes atiteko Lenkijos karalystei. 1772 m. Žečpospolitos padalinimo metu Lenkijos dalis atiteko vokiškai Prūsijos karalystei. Daugiau nei šimtmetį buvo vokietinami vietiniai gyventojai. 1918 m. gruodžio mėn. regionas vėl atiteko Lenkijai. Po Antrojo pasaulio karo dalis kašubų pasitraukė į Vakarus. Likę bandė išlaikyti savo savitumą ir tautiškumą komunistinėje Lenkijoje. Nuo 1995 m. suaktyvėjo kašubų veikla. Visų pirma, jie atsisakė savo vaikus leisti į lenkiškas mokyklas, o vėliau kašubų apgyvendintuose regionuose atsirado ir dvikalbės lentelės su gatvių pavadinimais.

Svarbiausios Kašubijos gyvenvietės

Didžiausi Kašubijos miestai yra Gdanskas ir Gdynė, bei eilė mažesnių regiono miestelių (Bytuvas, Brusai, Kartūzai, Žukovas, Kosčežyna, Puckas, Helas, Jastarnia, Vladyslavovas, Veiherovas, Reda, Rumia).

Literatūra

• Geograficzny atlas świata. 2 / [red. prowadz. Zofia Cukierska et al.]. Warszawa : Państ. Przedsiębiorstwo Wydaw. Kartograficznych im. Eugeniusza Romera, 1991, p. 81 (Kaszuby)
• James Minahan, One Europe, Many Nations: A Historical Dictionary of European National Groups, Greenwood Publishing Group, 2000, ISBN 0-313-30984-1, p.376
• Jan Mòrdawsczi: Geografia Kaszub/Geògrafia Kaszëb. dolmaczënk: Ida Czajinô, Róman Drzéżdżón, Marian Jelińsczi, Karól Rhode, Gdańsk Wydawn. Zrzeszenia Kaszubsko-Pomorskiego, Gduńsk 2008, ISBN 978-83-87258-13-9.
• R. Ostrowska, I. Trojanowska: Bedeker kaszubski. Gdańsk 1978.
• G. Stone: Slav outposts in Central European history : the Wends, Sorbs and Kashubs, London, UK : Bloomsbury Academic, an imprint of Bloomsbury Publishing Plc, 2016
• Donald Tusk. "Kashubia" in: Kaszuby, Kashubia, Kaschuby - Bilińscy A.,W.; Wydanie I, "Parol" Kraków 1998, ISBN 83-85331-12-3.

Nuorodos

• kaszubia.com Archyvuota kopija 2021-01-28 iš Wayback Machine projekto.
• kaszebsko.com
• Pomeraniae Ducatus Tabulam ... Cassuben,... 1660