Kašubai

Kašubai
Kašubų šeima tautiniais rūbais ir su kašubų vėliava
Kašubų šeima tautiniais rūbais ir su kašubų vėliava
Gyventojų skaičius Lenkijoje nuo 500 000 (2007 m.)[1] iki 570 000 (2005 m.)[2][3], iš kurių 233 000 (2005 m.)[4][5] laiko save atskira tautine ar etnine grupe
Populiacija šalyse Lenkija Lenkija
Kalba (-os) lenkų, kašubų
Religijos katalikybė
Giminingos etninės grupės lenkai, sorbai

Kašubai (savivardis: Kaszëbi) – vakarų slavų tauta.[6] Gyvena daugiausia į pietvakarius nuo Gdansko ir Gdynios, Pamario vaivadijoje (Lenkija), istoriniame regione vadinamame Pomerelija arba Kašubija. Iš čia dalis kašubų yra emigravę į JAV, Kanadą, Vokietiją arba kitas Lenkijos dalis. Kalba kašubų kalba, kuri klasifikuojama kaip atskira kalba arba lenkų kalbos dialektas.[7][8] Priklausomai nuo to kaip klasifikuojama jų kalba kašubai laikomi kalbine ar tautine bendrija.[9]

Kašubai kalbine ir kultūrine prasme yra artimi lenkams. Grupuojami su slovinais ir pamarėnais. Slovinų (išnykusi) ir kašubų kalbos jungiamos į Pamario kalbų grupę, kurioje slovinų kalba kartais laikoma atskira labai artima kašubams kalba[10], kartais kašubų kalbos dialektu.[11][12]

Išpažįsta daugiausia katalikybę (dalis – liuterionybę).

Šiuolaikinė KašubijaKeisti

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kašubija.

Tarp didesniųjų miestų didžiausia kašubų kilmę deklaruojančių gyventojų dalis yra Gdynėje (Gdiniô). Didžiausias Kašubijos regiono miestas yra Gdanskas (Gduńsk), Pamario vaivadijos sostinė. Tokiuose miestuose kaip Linia, Sierakowice, Szemud, Kartūzai, Chmielno, Żukowo tarp 80.3% ir 93.9% gyventojų yra kašubų kilmės.

Tradiciniai kašubų verslai buvo žemdirbystė, žvejyba ir amatai. Šiuo metu prie jų prisidėjo paslaugos, įskaitant turizmą. Pagrindinė kašubų identitetą puoselėjanti organizacija yra Kašubų-Pomeranijos Asociacija. Tradicinė kašubų sostinė yra ginčytinas klausimas, tarp septynerių pretendentų yra Kartūzai (Kartuzë).

Kašubų skaičiusKeisti

 
Kašubijos žemėlapis

Bendras kašubų skaičius labai skiriasi priklausomai nuo to kas laikomi kašubais. Dažniausias vertinimas yra, kad Lenkijoje yra daugiau nei 500 000 kašubų, skaičiai skiriasi nuo maždaug 500 000[13] iki maždaug 570 000[14][15], iš kurių 233 000 (2005 m.)[16][17]. Lenkijos gyventojų surašyme 2002 m. tik 5100 žmonių užsirašė kaip kašubų tautybės, nors 52 655 deklaravo kašubų kalbą kaip gimtąją. Šiame surašyme nebuvo galima priskirti save daugiau nei vienai tautai, tautybei ar nacionalinei grupei. 2011 m. surašyme "kašubais" kaip vienintele tautybe užsirašė 16 000, o dar 233 000 deklaravo, kad priklauso kašubams kaip antrai ar papildomai tautybei (kartu su lenkų tautybe).

IstorijaKeisti

Kašubų (arba pamarėnų) etnosas susiformavo VI–XII a., maišantis įvairioms vakarų slavų, germanų ir vakarų baltų kiltims. Pirma kartą kašubai paminėti 1238 m. kovo 19 d. popiežiaus Grigaliaus IX-ojo dokumente, nurodant vakarų Pamario kunigaikščių titulą dux Slavorum et Cassubia. Ši diena dabar minima kaip Kašubų vienybės diena. Maždaug iki XVIII ir XIX a. sąvartos šio etnoso arealas apėmė visą Vyslos ir Oderio tarpupį. X a. gana stiprią valstybę sukūrę kašubai šiuo vardu minimi tik nuo XIII a. Nuo to paties amžiaus jie (ypač Pomeranijoje gyvenę vakarų kašubai) buvo nuolat veikiami vokiečių kultūros, o nuo XVIII a. II pusės dar ir tikslingai germanizuojami Prūsijos (vėliau – Vokietijos) valstybės administracijos.

XIX a. viduryje rytinių kašubų krašte kilo kašubų tautinio atgimimo judėjimas, kurio savotiškas tęsinys yra Lenkijoje nuo 1945 m. vykstantis kašubų tautinis kultūrinis sąjūdis.

Komunistinės Lenkijos laikais kašubai buvo laikomi lenkų etnografine grupe, buvo vykdoma polonizacija.

NuorodosKeisti

  1. "The Institute for European Studies, Ethnological institute of UW" (PDF). Tikrinta 2012-08-16.
  2. "The Kashubs Today: Culture-Language-Identity" (PDF). 2007. pp. 8–9.
  3. "Polen-Analysen. Die Kaschuben"(PDF). Länder-Analysen (in German). Polen NR. 95: 10–13. September 2011.
  4. Gudaszewski, Grzegorz (November 2015). Struktura narodowo-etniczna, językowa i wyznaniowa ludności Polski. Narodowy Spis Powszechny Ludności i Mieszkań 2011 (PDF). Warsaw: Główny Urząd Statystyczny. pp. 132–136. ISBN 978-83-7027-597-6.
  5. Przynależność narodowo-etniczna ludności – wyniki spisu ludności i mieszkań 2011. GUS. Materiał na konferencję prasową w dniu 29. 01. 2013. p. 3. Retrieved 6 March 2013.
  6. Agata Grabowska, Pawel Ladykowski, The Change of the Kashubian Identity before Entering the EU, 2002
  7. Harry Hulst, Georg Bossong, Eurotyp, Walter de Gruyter, 1999, p. 837, ISBN 3-11-015750-0
  8. Stephen Barbour, Cathie Carmichael, Language and Nationalism in Europe, Oxford University Press, 2000, p. 199, ISBN 0-19-823671-9
  9. Stephen Barbour, Cathie Carmichael, Language and Nationalism in Europe, Oxford University Press, 2000, p. 199, ISBN 0-19-823671-9
  10. Dicky Gilbers, John A. Nerbonne, J. Schaeken, Languages in Contact, Rodopi, 2000, p. 329, ISBN 90-420-1322-2
  11. Christina Yurkiw Bethin, Slavic Prosody: Language Change and Phonological Theory, pp. 160ff, Cambridge University Press, 1998, ISBN 0-521-59148-1.
  12. Edward Stankiewicz, The Accentual Patterns of the Slavic Languages, Stanford University Press, 1993, p. 291, ISBN 0-8047-2029-0
  13. "The Institute for European Studies, Ethnological institute of UW" (PDF). Tikrinta 2012-08-16.
  14. "The Kashubs Today: Culture-Language-Identity" (PDF). 2007. pp. 8–9.
  15. "Polen-Analysen. Die Kaschuben"(PDF). Länder-Analysen (in German). Polen NR. 95: 10–13. September 2011.
  16. Gudaszewski, Grzegorz (November 2015). Struktura narodowo-etniczna, językowa i wyznaniowa ludności Polski. Narodowy Spis Powszechny Ludności i Mieszkań 2011 (PDF). Warsaw: Główny Urząd Statystyczny. pp. 132–136. ISBN 978-83-7027-597-6.
  17. Przynależność narodowo-etniczna ludności – wyniki spisu ludności i mieszkań 2011. GUS. Materiał na konferencję prasową w dniu 29. 01. 2013. p. 3. Retrieved 6 March 2013.


 

Vikiteka