Kaštoninė keršakandė

Cameraria ohridella
15.089 BF366a Horse Chestnut Leaf-miner, Cameraria ohridella (7802367122).jpg
Kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Drugiai
(Wikispecies-logo.svg Lepidoptera)
Šeima: Keršosios kandelės
(Wikispecies-logo.svg Gracillariidae)
Pošeimis: Plačiasparnės keršosios kandelės
(Wikispecies-logo.svg Lithocolletinae)
Gentis: Cameraria
(Wikispecies-logo.svg Cameraria)
Rūšis: Kaštoninė keršakandė
(Wikispecies-logo.svg Cameraria ohridella)

Kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella) – keršųjų kandelių šeimai priklausanti drugių rūšis. Kilo iš Makedonijos, kaip atskira rūšis aprašyta 1986 m. Paplitusi beveik visoje Europoje.[1]

IšvaizdaKeisti

Vabzdys – rudas, šviesiai rudas arba pilkšvas su skersai einančiomis trimis balkšvomis juostelėmis, 3–4 mm ilgio, plotis išskleidus sparnus ~ 8 mm. Lerva iki 6 mm ilgio, šviesiai ruda, su ruda juostele išilgai kūno. Lėliukė tamsiai ruda.[2]

ElgsenaKeisti

Kaštoninės keršakandės minta paprastųjų kaštonų lapais. Lėliukės peržiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį iš jų išsirita suaugėliai. Šie ant kaštono lapų padeda kiaušinius, iš kurių išsiritusios lervos įsigraužia į lapo vidų ir juo minta, palikdamos parudusias dėmes. Praėjus maždaug mėnesiui po išsiritimo, lervos pavirsta į lėliukes, iš kurių dar tais pačiais metais gali išsiristi kelios kartos: vėsesniame klimate iki trijų, šiltesniame – iki penkių.[1] Lietuvoje skraidančius suaugėlius galima pamatyti nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios.[3]

PaplitimasKeisti

Kaštoninės keršakandės paplitusios visoje Europoje, nuo Viduržemio jūros iki Skandinavijos. Lietuvoje pirmą kartą aptiktos 2002 metais, o nuo 2005 metų masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje. Šiuo metu aptinkamos visoje Lietuvoje.

Daroma žalaKeisti

Drugių lervos pažeidžia kaštonų lapus ir dėl to jie pradeda ruduoti, anksčiau laiko nukrenta. Dar vasaros mėnesiais medžiai gali likti visai be lapų. Sutrikus fotosintezės procesui, medis silpsta, lėčiau auga, sunkiau peržiemoja, o galiausiai gali ir visai nudžiūti. Paprasčiausias būdas riboti kaštoninės keršakandės plitimą – surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus. Taip pat pasitelkiami insekticidai, feromoninės gaudyklės.[3]

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Alford, D. V. (2012). Pests of Ornamental Trees, Shrubs and Flowers. Elsevier Science, p. 227
  2. Snieškienė, V., Stankevičienė, A., & Vitas, A. (2012). Grybai ir kenkėjai, intensyviai plintantys Lietuvos miestų gatvių želdiniuose. Miestų želdynų formavimas, 1(9), 169-175.
  3. 3,0 3,1 Keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) invazijos poveikis paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanumL.) būklei Kauno mieste 2012–2014 m., Eglė Šiupieniūtė, 2015