Kačiūnų piliakalnis

Kačiūnų piliakalnis
[[Image:|250px]]
Kačiūnų piliakalnis
Kačiūnų piliakalnis
Koordinatės
55°26′11″ š. pl. 25°42′32″ r. ilg. / 55.43639°š. pl. 25.70889°r. ilg. / 55.43639; 25.70889
Vieta Utenos rajonas
Seniūnija Kuktiškių seniūnija
Aukštis 10-12 m
Plotas 60x35
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. -
I tūkstantmetis m.e.
Žvalgytas 1972
Tirtas 1973 m.

Kačiūnų piliakalnis (A922KP) – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Kačiūnų kaimo (Kuktiškių seniūnija) rytiniame pakraštyje, į šiaurės vakarus nuo Krašuonos ir Kerėplinės upelio santakos.

Piliakalnis redaguoti

Kačiūnų piliakalnis – į pelkę įsiterpusios kalvos pietryčių galas, kalvos dalis tęsiasi į šiaurę vakarus. Iš kitų pusių piliakalnį juosia pelkėtas Krašuonos upelio slėnis. Piliakalnio šlaitai nuo slėnio pusės statūs, 10–12 m aukščio, iš šiaurės vakarų pusės nuožulnūs, 2, 5 m aukščio. Viršūnės aikštelė ovali, 60x35 m dydžio. Jos šiaurės vakarų pakraštyje išliko suardyto pylimo liekanų, už jo, manoma, buvo griovys ir antras pylimas. Aikštelė ilgą laiką buvo ariama, kultūrinis sluoksnis ir įtvirtinimai suardyti. Piliakalnio pietvakarinėje ir pietryčių papėdėje buvo senovės gyvenvietė. Išliko 0, 6 m storio kultūrinis sluoksnis.

Tyrimai redaguoti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1972 m. atliko Utenos kraštotyros muziejus ir 1973 m. Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos. Kačiūnų piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga-I tūkstantmečio m.e. pirmąja puse.[1] Radinius saugo Utenos krašto muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai

  Utenio pilis 11 km Jaurelio piliakalnis 11 km Klykių piliakalnis 7 km  
Gimžiškių piliakalnis 5,5 km
Pakalnių piliakalnis 17 km
     
     
     
Tauragnų piliakalnis 9 km
Pelenių piliakalnis 9,5 km
Vorėnų piliakalnis 11 km
Raiteliakalnis 10 km Kamšos piliakalnis 8 km
Papirčių piliakalnis 8 km

Šaltiniai redaguoti

  1. Kačiūnų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 109 psl.

Nuorodos redaguoti