Krašto apsaugos departamentas
Krašto apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KAD) – Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios organas, prižiūrėjęs krašto apsaugos funkcijas 1990-1991 m.
Istorija redaguoti
Pirmosios nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekte buvo numatyta ir Krašto apsaugos ministerija. 1990 m. kovo 23 d. Aukščiausiojoje Taryboje (AT) buvo svarstomas jos įkūrimo klausimas, ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė į ministro pareigas siūlė deputatą Vidmantą Povilionį. Ministerijos kūrimui pasipriešino AT daugumą sudarę Sąjūdžio deputatai, dar rinkimų metu kategoriškai pasisakę prieš kariuomenės kūrimą. Taip pat platų palaikymą turėjo nuomonė, kad karinių struktūrų kūrimas TSRS nepripažįstamoje Lietuvoje tik suerzins TSRS. Todėl vietoje ministerijos nutarta įkurti KAD.
KAD įkurtas Vyriausybės sprendimu tų pačių metų balandžio 25 d. su užduotimi sukurti krašto apsaugos sistemą. KAD generaliniu direktoriumi paskirtas AT deputatas Audrius Butkevičius. Gegužės 17 d. Vyriausybės sprendimu nurodytos KAD veiklos kryptys, tarp kurių buvo AT ir Vyriausybės sprendimų vykdymas, įstatymų projektų ruošimas, prižiūrėti gyventojų karinę prievolę ir mobilizaciją, specialistų rengimą, ugdyti gyventojų pilietinę ir patriotinę savimonę, rūpintis Lietuvoje dislokuotos Tarybinės armijos statusu, aprūpinimu, koordinuoti jos veiksmus už karinių bazių ribų. KAD nuostatai patvirtinti tik 1991 m. rugsėjo 27 d.
KAD darbą pradėjo AT Nacionalinio saugomo komiteto skirtuose dviejuose AT rūmų kabinetuose. 1990 m. birželio 1 d. KAD persikėlė į T. Kosčiuškos g. 36, kur departamentui buvo skirti septyni kabinetai. Pirminėje veiklos stadijoje KAD suplanuotos 38 darbo vietos.
Vadovaujant A. Butkevičiui veiklą pradėjo nedidelė bendraminčių grupelė. Apsibrėžtos veiklos sritys: Lietuvos interesų gynimas, ekonominė pasienio apsauga, valstybinių objektų ir įstaigų apsauga, civilinė sauga bei Lietuvos kariuomenės atkūrimas. Kadangi 1990 m. pavasarį Lietuva nebuvo sulaukusi tarptautinio pripažinimo, profesionalių karių rengimas buvo neįmanomas, tad ši veikla pradėta po karinio-techninio sporto klubo iškabos priedanga. KAD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1, gegužės 31 d. toks sporto klubas įkurtas, o jo viršininku tapo Česlovas Jezerskas. Karinei prievolei bei mobilizacijai koordinuoti visoje šalyje birželio 1 d. įkurti KAD skyriai arba etatai Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, o lapkričio 15 d. – Utenoje.
Į KAD veiklą traukėsi į atsargą išėję Tarybinės armijos karininkai, daugiausia deleguoti Atsargos karininkų sąjungos. Prisijungė aktyvūs Sąjūdžio veikėjai, atstovus delegavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Dauguma darbuotojų buvo jauni ir charakterizuoti kaip tikri Lietuvos patriotai.
Apsaugos tarnyba redaguoti
1990 m. rugpjūtį KAD vadovybė nutarė įsteigti KAD Apsaugos tarnybą ypač svarbių Lietuvos Respublikos objektų apsaugai. Vyriausybė idėjai pritarė rugpjūčio 20 d., ir kitą dieną KAD Apsaugos tarnyba buvo įkurta. Tai buvo savanoriškas sukarintas padalinys, apsiėmęs materialinių vertybių apsauga nuo pašalinių asmenų.
Pasienio apsaugos tarnyba redaguoti
Rugsėjo 10 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl papildomų laikinų priemonių Lietuvos Respublikos rinkai apsaugoti“, pagal kurį turėjo būti pradėta Lietuvos sienų kontrolė. Tam reikalui buvo įkurtas KAD Pasienio apsaugos tarnybos skyrius, jo viršininku paskirtas Virginijus Česnulevičius. Tarnyba formuota dideliu tempu, tačiau neišvengta nemažų sunkumų. 30-40 km pasienio ruožui kontroliuoti paskirta keturių pareigūnų patrulio tarnybos pamaina, tačiau neturintys automobilių ir ginklų pasieniečiai ruožo priežiūrą atlikti galėjo tik formaliai. Kitos susijusios problemos buvo nesuderintas pasieniečių juridinis statusas, sunkios tarnybos ir buities sąlygos, gyvenamos vietos trūkumai, maži atlyginimai. Tačiau pasienio kontrolė vykdyta nepaisant sunkumų.[1] 1992 m. Pasienio apsaugos tarnyba reorganizuota į Valstybės sienos apsaugos tarnybą.[2]
Atskirasis apsaugos būrys redaguoti
Gruodžio 6 d. Vyriausybės pavedimu įsteigtas KAD Atskirasis apsaugos būrys, turėjęs saugoti KAD pastatą, prižiūrėti tvarką renginių metu, mokytis karybos pagrindų. Būrio vadu paskirtas Rimantas Baltušis. Metų pabaigoje būrys išaugo į kuopą, kurios vadu paskirtas Č. Jezerskas.
Karininkų kursai redaguoti
Gruodžio 20 d. Kaune įkurti Karininkų kursai. Į keturių mėnesių trukmės kursus buvo priimami Lietuvos piliečiai iki 30 metų, su atsargos karininko ar praporščiko laipsniu. Buvo reikalaujama, kad stojantys būtų teigiamai charakterizuojami darbe, dalyvautų visuomeninėje veikloje, turėtų Lietuvos valdžios ir visuomeninių organizacijų pasitikėjimą. Į pirmąją laidą priimti 47 dalyviai. Kursų viršininku paskirtas Bronislovas Vizbaras.[1] 1993 m. kovo 1 d. Karininkų kursai perorganizuoti į Lietuvos puskarininkių mokyklą.[3]
1990 m. pabaigoje KAD struktūriniuose padaliniuose dirbo daugiau kaip 1500 darbuotojų.[1]
Likvidavimas redaguoti
1991 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 435 Krašto apsaugos departamentas, kaip įvykdęs užduotį, buvo likviduotas.[4][5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 https://ltlife.lt/saugumas-ir-gynyba/krasto-apsaugos-departamentui-30/
- ↑ http://www.pasienis.lt/lit/Sienos-apsaugos-raida Archyvuota kopija 2017-03-28 iš Wayback Machine projekto. Sienos apsaugos raida
- ↑ https://www.vdkaromuziejus.lt/divizijos-generolo-stasio-rastikio-puskarininkiu-mokyklai-30-metu/# Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklai – 30 metų
- ↑ „Apie ministeriją | LR Krašto apsaugos ministerija“. LR Krašto apsaugos ministerija. 2023-03-28. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
- ↑ „Dėl kai kurių departamentų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės panaikinimo“. 1991 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 435. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.