K-141 Kursk

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

K-141 „Kursk“ (rus. К-141 «Курск») - Rusijos karinio jūrų laivyno sparnuotųjų raketų povandeninis laivas, nuskendęs 2000 m. rugpjūčio 12 d. Laivas nuskendo Barenco jūroje 11:20 val. vietos laiku, dalyvaudamas karinėse pratybose. Žuvo visi 118 laive buvusių darbuotojų.

Du smarkūs sprogimai paskandino milžinišką branduoline energija varomą povandeninį laivą „Kursk“, pražudė didžiąją dalį jo įgulos, o išgyvenusiuosius įkalino ir paliko merdėti giliai po vandeniu. Tuo metu Rusijos karinis jūrų laivynas neturėjo pakankamai techninių galimybių išgelbėti likusius gyvus įgulos narius, o tarptautinė gelbėjimo komanda galėjusi išgelbėti jūreivius, neturėjo galimybės pasiekti jų laiku.

Laivas po tragedijos

Laivo parametraiKeisti

„K-141 Kursk“ - buvo „Oscar II“ klasės povandeninis laivas, sukurtas taip, kad galėtų naikinti didžiulius laivus, daugiausia lėktuvnešius. „Oscar II“ klasės povandeniniai laivai buvo 155 metrų ilgio, plotis plačiausioje vietoje siekė 18 metrų. Jo keliamoji galia – 19400 tonų. Laivas buvo varomas dviem OK-650 branduoliniais reaktoriais, kurie kartu sukūrė 97990 laivo arklio galių. Tokia galia laivui suteikė galimybę po vandeniu išvystyti 33 mazgų greitį. Kiekvienas „Oscar II“ klasės povandeninis laivas gabeno 24 „P-700 Granit“ raketas, kurių kiekviena buvo mažo lėktuvo dydžio – 10 metrų ilgio ir svėrė 6985 kilogramus. Didžiausias raketų greitis buvo 548,8 metrai per sekundę, nuotolis – 624 kilometrai. Taikantis į jų taikinius – lėktuvnešius, buvo naudojama dabar jau nebeveikianti palydovinio nukreipimo sistema „Legenda“. „P-700 Granit“ raketa turėjo 749,7 kilogramų sprogiąją galvutę, kurios pakako sunaikinti lėktuvnešį, arba 500 kilotonų galvutę, kurios taip pat užteko vienu smūgiu sunaikinti lėktuvnešį.

Tragedijos priežastysKeisti

2000-ųjų rugpjūčio 12-ąją „Kursk“ drauge su lėktuvnešiu „Admirolas Kuznecovas“ ir kreiseriu „Petras Didysis“ dalyvavo didelėse karinėse pratybose. „Kursk“ buvo apginkluotas „P-700 Granit“ raketomis ir torpedomis – buvo simuliuojamas „Admirolo Kuznecovo“ puolimas.

11:20 valandą vietos laiku pratybų vietą supurtė povandeninis sprogimas, o po kelių minučių sekė dar smarkesnis sprogimas. Norvegijos seisminė stebėjimo stotis užfiksavo abu sprogimus. Paveiktas sprogimų, „Kursk“ nuskendo 108 metrų gylyje vertikaliu 20 laipsnių kampu. Vienas iš sprogimų perskrodė įpjovą priekiniame korpuse netoli torpedų skyriaus.

Rusijos karinio jūrų laivyno tyrimo taryba vėliau nustatė, kad sprogo viena iš povandeninio laivo 65-76A tipo sunkiasvorių torpedų, dėl to ir atsirado įpjova. Sprogimą sukėlė netinkamas suvirinimas, dėl kurio neišsilaikė vandenilio peroksido kuro kamera. Dėl vandenilio peroksido nuotėkio prasidėjo gaisras, kuris tuomet detonavo 65-76A tipo 408 kilogramų sprogiąją galvutę. Tai paskatino įpjovą korpuse virš torpedų skyriaus. Antrasis sprogimas detonavo likusias povandeninio laivo torpedas.[1]

Skeptikų nuomone, laive įkalintus darbuotojus buvo galima išgelbėti, jei būtų laiku leista tarptautinei gelbėjimo komandai atvykti ir pradėti darbus. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praėjus keletui dienų po tragedijos, spaudos konferencijoje sakė, kad jokie Rusijos ar užsienio šalių gelbėtojai techniškai negalėjo laiku pasiekti asmenų, esančių povandeniniame laive. Ekspertai paneigė šį vertinimą. Jų teigimu, iš karto priėmus Vakarų šalių pagalbos pasiūlymus, buvo tikėtina laiku atidaryti povandeninį laivą ir išgelbėti dalį išgyvenusių žmonių.[2]

Tragedijos atminimasKeisti

„K-141 Kursk“ tragedijai atminti buvo pastatytas paminklas, o 2018 m. pristatytas režisieriaus Thomo Vinterbergo filmas „Kursk“. Taip pat yra išleista keletas knygų apie šią tragediją.[3]

ĮgulaKeisti

Laive tragedijos metu dirbo 118 darbuotojų, o įgulos vadas buvo kapitonas leitenantas Dmitrijus Koselnikovas.

IšnašosKeisti