Kūrinijos stulpai

Kūrinijos stulpai – šaltųjų molekulinių debesų tarpžvaigždiniai dujų ir dulkių telkiniai Erelio ūko nedidelėje dalyje, matomi Gyvatės žvaigždyne, maždaug už 6 500 šviesmečių nuo Žemės.^[2] Objektas taip pavadintas dėl to, kad primena stulpus ir šiuose dujų bei dulkių „stulpuose“ formuojasi naujos žvaigždės, nors ir kartu jį ardo neseniai jau susiformavusių netoliese esančių žvaigždžių karšti vėjai.

Kūrinijos stulpai yra tik nedidelė, besitęsianti 5 šviesmečius, Erelio ūko, apimančio 70 x 55 šviesmečius, dalis.

Nuotrauka redaguoti

1995 m. balandžio 1 d. padarytą nuotrauką space.com interneto svetainėje pripažino viena iš dešimties geriausių Hablo kosminio teleskopo nuotraukų. Nufotografavo Arizonos valstijos universiteto astronomai Džefas Hesteris (Jeff Hester) ir Polas Skovenas (Paul Scowen).^[3] Regioną 2011 m. perfotografavo EKA kosminė observatorija „Herschel“, o 2014 m. – su naujesne kamera NASA Hablo kosminis teleskopas (žr. pav.).

Stebėjimai redaguoti

2001 m. stebėjimų iš Čandros observatorijos metu nebuvo aptikta rentgeno spindulių, sklindančių iš vadinamųjų garuojančių dujinių rutulių. Garuojantys dujiniai rutuliai yra tankios, kompaktiškos tarpžvaigždinių dujų kišenės, kuriose, kaip manoma, formuojasi naujos žvaigždės. Iš šių objektų rentgeno spindulių stoka gali reikšti, kad daugumoje garuojančių dujinių rutulių nėra apgaubtų žvaigždžių. Tačiau infraraudonųjų spindulių stebėjimai parodė, kad 11 iš 73 garuojančių dujų rutulių yra naujų žvaigždžių užuomazgos objektų, o 4 iš jų yra pakankamai masyvūs, kad juose susiformuotų naujos žvaigždės. Žvaigždės, esančios šiuose 4 garuojančiuose dujiniuose rutuliuose, gali būti tokios jaunos, kad dar nespinduliuoja rentgeno spindulių, o viena iš jų (E42), kuri, kaip manoma, yra maždaug Saulės masės, gali būti viename iš ankstyviausių mūsų artimiausios žvaigždės evoliucijos etapų. Tikėtina, kad Saulė gimė tokiame regione kaip Kūrinijos stulpai.^[4]

Ateities vizijos redaguoti

Anot profesoriaus Polo Skoveno (Paul Scowen), dirbančio Arizonos valstijos universiteto astronomijos katedroje: “per 19 žvaigždžių formavimosi metų regionas labai pasikeitė. Nuo to laiko, kai buvo padaryta pirmoji nuotrauka, atrodo, kad „stulpai“ nyksta. Per visą šį laiką netoliese esančios masyvios jaunos žvaigždės iš “stulpų“ šalino dujas, ką astronomai pastebėjo pirmojoje nuotraukoje. Stiprūs žvaigždžių vėjai ir arti esančių žvaigždžių skleidžiamas karštis iš dalies paardė Kūrinijos stulpų viršūnes. Kūrinijos stulpai aktyviai nyksta mūsų „akyse“. Vaiduokliškai atrodantis melsvas rūkas esantis aplink tankius stulpų kraštus – tai medžiaga, kuri įkaista ir išgaruoja tolyn į kosmosą.“^[5]

Kitais šaltiniais, Kūrinijos stulpų garavimo greitis lėtas, ir apskaičiuota, kad jie visiškai išgaruos po ilgiau nei 100 000 metų.^[6]

Galerija redaguoti

Pirmoji Kūrinijos stulpų, esančių Erelio ūke, nuotrauka, daryta Hablio kosminiu teleskopu 1995 m. balandžio 1 d.
Kūrinijos stulpų priartinta dalis (naudojantis HKT nuotrauka daryta 1995 m. balandžio 1 d.)^[7]
Infraraudonųjų spindulių HKT nuotrauka, daryta 2014 m.
Erelio ūkas ir jo centrinėje dalyje esantys Kūrinijos stulpai „pridengti“ originalia HKT 1995 m. nuotrauka