Kūrinių pelkė

Kūrinių pelkė – pelkė Švenčionių rajono savivaldybėje, Kaltanėnų seniūnijoje, nuo Kūrinių kaimo pakraščio apie 400 m į pietryčius, nuo Kaltanėnų miestelio yra nutolusi maždaug už 2,5 km į šiaurės vakarus. Pelkės šiaurės rytine puse eina  114  Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina  plentas, bei Utenos-Švenčionėlių geležinkelio linijos ruožas. Netoli pelkės į šiaurės vakarus yra Kūrinių, į pietvakarius – Pagilūtės kaimai.

Ši pelkė susidarė iš tarybiniais laikais melioracijos nusausinto Sklinkos ežero. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir keičiantis jos ūkiui, likvidavus Švenčionėlių melioraciją, buvo nustotas prižiūrėti ir vandens drenažas. Nevalant buvusio vandens drenažo, neišpumpuojant vandens, jo perteklius vėl ėmė kilti į dirvožemio paviršių anksčiau nusausinto Sklinkos ežero vietoje ir dalyje aplinkinių anksčiau šienaujamų pievų plotų.

Pelkės vakariniame pakraštyje yra gerai išlikusi Kiaunos upės natūrali senvagė tekėjusi per Sklinkos ežerą, kurioje tarybiniais metais gausiai gyveno paprastieji karosai ir keletas kitokių rūšių žuvų.

Kūrinių pelkė kartu su Pagilūčio pelkynais sudaro vieną pagrindinę mikro ekosistemos dalį, kuri apjungta į Pagilūtės telmologinį draustinį, esantį Aukštaitijos nacionalinio parko ribose. Užpelkėjusioje ir vandens užlietoje žemumoje yra Lietuvos raudonosios knygos sąrašuose įrašytų saugomų didžiųjų baublių, stulgių, raudonkojų tulikų, šaukštasnapių ančių, lingių perimvietės. Dalis pelkės apaugusi krūmų ir krūmedžių brūzgynais.

Nuorodos

• maps.lt / Kūrinių pelkė per maps.lt žemėlapį
• flickr.com / Kūrinių pelkė su prasiveriančiu Sklinkos ežerėliu / Didysis baltasis garnys (Egretta alba) Great White Egret. Kūrinių pelkė. Aukštaitijos nacionalinis parkas.
• kpd.lt / Švenčionių rajono savivaldybėje esančių saugomų teritorijų schema^{[neveikianti nuoroda]}