Kūčių stalas

Kūčių stalasapeiginis stalas, kasmet dengiamas Kalėdų išvakarėse, Kūčių metu (gruodžio 24 d.). Ant jo dedami Kūčių patiekalai (bent 12 valgių), žvakė(s), papuošimai. Anksčiau būdavo dedamas ir nekultas rugių pėdas, po puodu pavožiamas akmuo. Prie Kūčių stalo atliekamos Kūčių apeigos, meldžiamasi, buriamasi.

Kūčių stalas Lietuvoje
Kūčių stalas Lenkijoje

ParuošimasKeisti

Kūčių stalas apdedamas šienu; dalis jo gali būti dedama ir pastalėn. Ant šieno klojama staltiesė. Ji paprastai būna baltos spalvos. Staltiesės audinys gali būti derinamas prie šventinių indų. Ant plonos medžiagos staltiesės tinka porcelianiniai, ant storesnės – keramikiniai indai. Be to, ant stalo dedamos servetėlės. Jų spalva paprastai derinama prie žvakių spalvos.

ServiravimasKeisti

 
Kūčių stalas Makedonijoje

Kiekvienas patiekalas ant Kūčių stalo turi savo vietą. Pagal barokinę serviravimo schemą indai sustatomi pagal veidrodinį principą. Toks stalo išdėstymas yra sudėtingas. Stalo serviravimas yra šeiminis, skirtas apsitarnauti pačiam. Prancūziško serviravimo (pranc. Service à la française) metu visi patiekalai sudedami ant stalo per tris kartus: pradžioje užkandžiai, tuomet karšti ir po to desertai. Toks serviravimas Lietuvoje buvo populiarus dar ir XX amžiaus pradžioje.[1]

PapuošimasKeisti

 
Stalo papuošimai

Kūčių stalas puošiamas įvairiai. Tam tinka žvakės, augalų kompozicijos, baltos gėlės, eglės ar kadagio šakelės, natūralus akmuo, keramikos, medžio dirbiniai, natūralūs audiniai, taip pat gamtos dovanos (kaštonai, kankorėžiai, riešutai, šiaudai ir kita).[2] Į vazas pamerkiamos nedidelės žiemiškos puokštelės, dedami eglių vainikai, kurie gali būti apipurkšti sidabriniais dažais. Didžiausia dekoracija padedama stalo viduryje, smulkesnės išdėliojamos skirtingose jo pusėse.[3]

LiteratūraKeisti

  • Juozas Kudirka. „Kūčių stalas“. Vilnius, 1989 m. 64 psl.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti